Atsibudau su skaudančia galva. Keista, bet kuo puikiausiai prisiminiau tai, kas vyko vakar. Pakėliau galvą nuo pagalvės ir rankomis atsirėmiau į lovą. Zayn jau nebebuvo šalia. Staiga išgirdau žingsnius ir balsus artėjančius link kambario. Zayn įžengė pro duris.

- Labas rytas, pagalvojau, kad tau to prireiks. - ištiesė stiklinę vandens ir tabletę nuo galvos skausmo.

Greitai tai išgėriau.

- Ačiū. - šyptelėjau.

Jis prisėdo ant lovos krašto.

- Kai kas norėtų tave pamatyti. - tarė.

- Kas? - susiraukiau.

Šiuo metu tikrai nenorėjau lankytojų.

Zayn pakilo nuo lovos ir pravėrė duris, pro kurias vidun į kambarį įžengė Lea ir Rayder.

- Dia! - sušuko Lea ir puolė prie manęs.

- Oi. - susiraukiau, nes Lea'os balsas nuskambėjo per garsiai.

- Atsiprašau. - šyptelėjo.

- Kaip jautiesi? - paklausė Ray.

- Kaip pervažiuota tanko. - atsakiau.

Jis ir Lea nusijuokė, o iš Zayn pasigirdo kikenimas.

- Um... Ar galėčiau trumpam pasikalbėti vienu du su Zayn? - paklausiau.

Zayn nustebęs pažvelgė į mane.

- Žinoma. - tarė Rayder ir abu su Lea išėjo iš kambario.

- Apie ką nori pasikalbėti? - Zayn vėl prisėdo ant lovos krašto.

- Tu manai aš nieko neprisimenu iš vakar, tiesa? - paklausiau jo.

- O atsimeni? - atsakė klausimu.

- Tu pasakei, kad...

Mane pertraukė jo skambantis mobilusis. Jis pažvelgė į ekraną ir įsitempė, tačiau net neketino atsiliepti, todėl mobilusis ir toliau įkyriai skambėjo.

- Tai gal atsiliepsi? Tas garsas mane jau erzina. - pasakiau suirzusi.

Zayn pakilo iš vietos ir nuėjo į balkoną, atsiliepė.

- Malik. - tarė pakeldamas ragelį. - Tu nori ko?! Ar išprotėjai?! Po velnių, tai nėra koks sumautas žaidimas! Ir ji nėra žaislas! - Zayn atrodė piktas. - Gerai, aš perskambinsiu vėliau. Ne, aš ne su ja, aš klube. Viso. - padėjo ragelį.

Keletą minučių pastovėjęs balkone Zayn grįžo į kambarį.

- Tai ką ten norėjai man pasakyti? - paklausė vėl prisėsdamas.

- Um... Nesvarbu. - atsakiau. - O kas tau skambino?

- Tai neturėtų tau rūpėti. - šaltai atsakė.

- Palauk, ką reiškia neturėtų? Aš nesu kvaila, Zayn, puikiai girdėjau, kad kalbėjai apie mane, ar aš klystu? - žiūrėjau tiesiai į jį.

Mačiau kaip jis bandė save nuraminti.

- Gerai, tu teisi, kalbėjau apie tave, bet tai nieko nekeičia. - atsakė.

- Tikrai nieko? Aš noriu žinoti su kuo tu kalbėjai ir kodėl aš buvau minima tame pokalbyje, Zayn? Ir po galais, kodėl tu melavai, kad esi kažkokiame klube?

- Pasakysiu tik tiek, kad melavau dėl tavo saugumo. - jis atsiduso.

- Tai tu nori pasakyti, kad kažkas yra negerai, taip?

- Man atrodo, kad jam tavęs reikia ir tai jau nebe žaidimas, Dia.

- Po velnių, kas tau skambino, Zayn?!

Jis nusuko savo žvilgsnį į grindis.

- Man skambino Max Meison, jis sakė norintis, kad tu taip pat dalyvautum tose lenktynėse.

- Ir kas iš to?

- Jis nori, kad dalyvautum viena, be manęs.

- Tu juokauji, tiesa? Aš negaliu be tavęs dalyvauti, juk jie mane ten nudės!

- Žinau, todėl turime kažką sugalvoti.

- O jei aš porai dienų išvykčiau iš miesto?

- Jis vis tiek tave suras.

- Kada tos lenktynės?

- Rytoj, septintą vakare.

Užsikišau plaukų sruogą už ausies.

- O jei mes vis tiek išvyktume, šiek tiek užvilkintume laiką, tiesa?

- Taip, bet...

- Tuomet važiuokime kuo toliau. - pertraukiau jį.

- Dia, tu nesupranti, jis vis tiek mus rastų. Aš tiksliai nežinau kodėl jis nori, kad tu dalyvautum viena, bet tokiu atveju man reikia tave paruošti.

- Tikrai nėra kitos išeities?

- Deja, bet jei kas mano žmonės mus saugos.

- Mus? - pakėliau antakius.

- Nejau manai, kad tikrai paliksiu tave ten vieną?

- Bet juk Max tave nudės, argi ne?

- Jis nieko man nepadarys, Dia, jis net nežinos, kad ten esu.

- Ką tu žadi daryti, Zayn?

- Greitai pamatysi.

Staiga į duris kažkas pasibeldė. Zayn nuėjo jų atidaryti. Tarpduryje pasirodė Rayder.

- Galim pasikalbėti? - paklausė žiūrėdamas į mane.

Linktelėjau, tada Rayder atsisuko į Zayn, o šis tik pavartė akis ir iškėlė rankas.

- Gerai jau gerai, išeinu, matau, kad esu nepageidaujamas. - nusijuokė Malik.

- O tik nereikia, gerai? - nusijuokiau ir aš.

Jis sukikeno, išeidamas uždarė duris.

- Žinai, o tu drąsus. - pasakiau.

- Ką turi omenyje? - sutriko Ray.

- Juk ką tik palikai savo jaunesnę sesutę su blogiuku. - nusijuokiau.

- Ai, tu apie šitai. - nusijuokė ir jis. - Lea jau nebe maža, mokės apsiginti.

- Tiesa. Tai apie ką norėjai pasikalbėti? - paklausiau.

- Tu tikrai žadi dalyvauti lenktynėse?

- Iš kur tu...

- Nepagalvojai, kad reikia patikrinti duris prieš kalbant? - pertraukė mane nusijuokdamas.

- O, prisiminsiu. - šyptelėjau.

- Tai?

- Tiesą sakant, aš nežinau, aš tik nenoriu, kad Zayn ten dalyvautų.

- Ar aš teisingai supratau? Tau jis patinka? - prisimerkė Ray.

- Ei, aš taip nesakiau!

- Tiek to, čia tavo reikalas, tačiau kaip žadi priversti jį nedalyvauti? Juk tavęs nebus šalia, tiesa?

- Gerai, tuomet aš dalyvausiu, bet nenoriu, kad Zayn į tai kištųsi.

- Tada pasakyk jam tai.

- Kaip? Jis per daug kieto charakterio, kad atsisakytų savo planų.

- Tuomet tau teks kažką sugalvoti, nes aš viską turėsiu papasakoti ir Lea'i.

- Ką?! Ne, tu negali! Prašau, neįtrauk jos į visa tai.

- Ji mano sesuo ir tavo draugė, Dia. Ji turi teisę žinoti kas vyksta aplinkui ją.

- Oh, tiek to, sakyk, blogiau juk nebus. - nusileidau.