《Damn You (Z.M.)》18 dalis
Advertisement
Grįžau namo jau sutemus. Buvau šiek tiek apgirtusi, bet ne tiek daug, kad nesuvokčiau to jog Zayn dar negrįžo. Pastebėjau, kad jo motociklo dar nėra. Kur jis galėtų būti? Tikriausiai vėl dulkina kokią kekšę arba netgi pačią Bri Meison. Ai, koks skirtumas, tiesa?
Užėjusi vidun į namus iš karto nulėkiau viršun ir kritau į lovą. Buvau tokia pavargusi, kad negalėjau apie kažką daugiau galvoti kaip tik apie miegą. Užmerkiau savo akis ir visai prieš pasineriant į saldų miegą mano ausis pasiekė variklio urzgimo garsas. Tingiai pakilau iš lovos ir nutipenau prie lango. O, pasirodo tai Zayn. Apsisukau ir grįžau į minkštą lovytę. Tačiau šįkart miegoti neleido prakeiktas durų skambutis. Neketinau eiti jų atidaryti, bet kažkas taip pat neketino patraukti rankų nuo to sumauto skambučio! Niurzgėdama nulipau žemyn ir atidariau duris.
- Ko reikia? - piktai sumurmėjau.
Ir tik tada suvokiau, kad priešais mane stovi girtut girtutėlis Mike Riles. Baimė kaipmat perskrodė mano kūną.
- Dink, Mike. - bandžiau užtrenkti duris, tačiau jis lengvai jas pastūmė ranka.
Nurijau seiles ir atsitraukiau atgal neturėdama kitos išeities.
- Būk geras, Mike, išeik ir palik mane ramybėje. - tariau.
Jis uždarė duris už savęs ir atsisuko į mane, kvailai išsiviepė.
- Aš pasiilgau tavęs, Diana. - pasakė artėdamas prie manęs.
Šaltis nukrėtė mano kūną. Puikiai žinojau ką jis turėjo omenyje sakydamas "pasiilgau tavęs". Jo galvoje tebuvo vienintelė mintis - seksas, kurio šiuo metu man tikrai nereikėjo.
Suvokusi koks nedidelis atstumas liko tarp manęs ir Mike pasileidau bėgti į savo kambarį. Tačiau net ir girtas Mike buvo budrus ir daug vikresnis nei aš. Man nespėjus uždaryti durų, jis jau pačiupo mano ranką ir greitai buvau prispausta prie sienos savo kambaryje. Mano nugara skaudžiai susidūrė su siena ir aš suinkščiau, bet neketinau pasiduoti kad ir kokia didelė būtų mano baimė. Bandžiau jį nuo savęs nustumti, jį mušti, bet viskas buvo veltui. Aš per daug silpna ir apgirtusi. Ašaros ėmė kauptis mano akyse, bet nenorėjau, kad bent viena jų iškristų, nenorėjau rodyti savo silpnumo. Kol vis dar bandžiau kovoti už save, Mike sugriebė mano palaidinę ir tiesiogine to žodžio prasme nuplėšė ją nuo mano kūno. Tuomet suspaudė mano riešus ir iškėlė mano rankas virš mano galvos prie sienos. Jau nebegalėjau ilgiau sulaikyti ašarų, nes jaučiau didžiulį šleikštulį, kai Mike ėmė grubiai liesti ir bučiuoti mano kūną. Prieš akis grįžo tos prakeiktos nakties vaizdai.
Advertisement
Neįsivaizduoju ką Mike padarytų jei sužinotų, kad jis man jau nebėra vienintelis. Tikriausiai jis užmuštų ne tik mane, bet ir Zayn jei sužinotų, kad tai jis tas antrasis suteikęs man malonumą.
Staiga pajutau kaip Mike nuo manęs tiesiog atplėšiamas. Nesupratau kas vyksta iki kol išgirdau tą gilų prikimusį balsą.
- Tu, šunsnuki, ar nesakiau tau laikytis nuo jos atokiai?! - Zayn trenkė Mike į veidą.
Šis nukrito ant grindų, o aš ėmiau cypti. Nenorėjau, kad jie vienas kitą užmuštų.
- Kas tu toks, kad man aiškintum, Malik?! - atkirto Mike ir bandė trenkti Zayn, tačiau jis išsisuko.
Zayn sugriebė Mike už marškinių ir skaudžiai trenkė jį į sieną.
- Tu nenorėtum žinoti kas tau bus jei dar kartą pamatysiu tave prie jos, supratai?! - Zayn piktai iškošė pro dantis.
Mike atsistojo ant savo kojų, ruošėsi vėl užsimoti ir trenkti Zayn, bet, deja, Zayn tai pastebėjo ir trenkė jam į nosį. Mike vėl nukrito ant grindų.
- Dar bent kartą ją paliesi ir manyk, kad tu jau lavonas! - Zayn dar spyrė Mike į pilvą.
- Zayn, nustok, tu jį užmuši! - surėkiau aš.
Zayn agresyvus žvilgsnis pasiekė mane, tačiau greitai išgaravo, nes tikriausiai jis pamatė mano išsigandusias akis. Tuomet jis ir vėl pačiupo Mike už marškinių ir dingo iš kambario. Po minutėlės išgirdau balsus kieme, greitai nulėkiau prie lango.
- Nebandyk čia grįžti! - Zayn trenkė Mike į veidą ir apsisuko eiti.
Mačiau, kad šįkart Mike per greitai atsitiesė ir tikrai būtų trenkęs Zayn, bet Zayn lyg nujausdamas kažką tokio staiga apsisuko ir iš kelėno spyrė Mike į pilvą. Susiraukiau, nes manau turėjo skaudėti. Mike susirietęs ir inkšdamas iš skausmo nukrito ant pievelės, o Zayn dingo iš kiemo. Nesupratau kur, bet kai išgirdau žingsnius link kambario supratau kur. Apsisukau ir tarpduryje išvydau susirūpinusį Zayn veidą. Žiūrėdama į jį pasijaučiau tokia išsekusi, kad suklupau ant grindų, o Zayn tuoj pat atsirado prie manęs. Jis prisiglaudė arčiau manęs ir tvirtai laikė mane savo glėbyje. Jaučiau jo šilumą, užuodžiau jo kvepalų kvapą. Ašarotomis akimis pažvelgiau į jį.
Advertisement
- Viskas gerai, jo nebėra, mažute. - Zayn šnibždėjo ir glostė mano nugarą.
Šie žodžiai mane sugraudino dar labiau, nes pasijutau kažkam reikalinga ir kartu tokia gležna.
- Kaip tu čia atsiradai? - paklausiau po kelių minučių tylos.
- Tu vis dar nemoki užsitraukti užuolaidų. - sukikeno.
- Supratau. - vos šyptelėjau.
- Nesijaudink, daugiau jis tavęs nelies, aš jam to neleisiu.
- Aš noriu miego, Zaynie. - nukreipiau temą, nes nebenorėjau apie tai kalbėti.
- Tu gal girta? - paklausė.
- Kodėl taip manai? - sutrikau.
- Tu pavadinai mane Zaynie, o taip mielai kalbi tik būdama išgėrusi, jau spėjau tuo įsitikinti. - sukikeno.
- Tada sakykime, kad galvoji teisingai. - atsakiau su šypsena.
Zayn nusišypsojo ir jo lūpos netikėtai atsirado ant manųjų. Negalėjau tam atsispirti. Suprantu, praėjo dar tiek mažai laiko, tačiau Zayn man jau kaip narkotikas. Neįsivaizduoju dienos be jo bučinių, prisilietimų. Vis dėlto atsitraukiau.
- Aš tikrai pavargau. - šyptelėjau.
- Gerai. - jis staiga pakėlė mane ant rankų, nunešė į lovą ir apklojo.
Nusišypsojo ir ruošėsi išeiti.
- Zaynie... - ištariau.
Jis atsisuko į mane.
- Pasilik su manimi.
Jo veide pasirodė maža šypsenėlė, tuomet jis priėjo prie mano lovos ir atsigulė šalia manęs. Žiūrėjome vienas į kitą. Tada mano akys ėmė merktis ir pajutau Zayn mane apkabinant, iš karto pasidarė šilčiau.
- Myliu tave, Dia. - sušnabždėjo Zayn.
Kaip manot, kokia bus Dia'os reakcija į Z žodžius? Ar Zayn nesigailės, kad tai ištarė? Laukiu jūsų nuomonių & votes, mielieji. :)
-Nessa
Advertisement
- In Serial10 Chapters
Let There Be Night
[Contestant in RR January Magazine Contest] Uncharted territory, a beautiful island in the middle of the seas, radiating with lush plant life. It was the ideal destination for eight adventurers, gathered from various places to explore the unknown. A seeming paradise concealed by the gods, shining with the blessing of the Elyfesta, the Lifegiver showering its light to all. And then the light went out.
8 149 - In Serial25 Chapters
Fools of Fate
One boy survives an ordeal. Another man is killed by one. Their fates become twisted around while those who lurk behind the scenes plot and scheme against them. What happens when one stranger helps another live with himself, only to be put in his friend's shoes? "At least it is far away from that damn princess..." This is their story. This is his story. =Warning! Chapter 9 has content that may be considered extreme for some people. View at your own risk.=
8 59 - In Serial71 Chapters
Charles the Greatest
Carl Hart, a terminally ill 17yo pro gamer whose career had just been derailed, living in a 22nd century world that is falling apart at the seams, finds a golden opportunity when full-dive technology finally hits the market and takes it by storm. The hotly anticipated fantasy adventure that comes with it, Immortal Frontier, promises to change people's dismal lives forever. Restricted to mature audience, this wondrous realm hides myriad deadly challenges that make the hearts of seasoned warriors palpitate. Undeterred by the obstacles of callous fate, Carl resolves to take them all on as his real body crumbles. But will he make it in time?
8 178 - In Serial9 Chapters
ViceDrug986
While enjoying a normal day in-home, Kochan takes a long nap. He awakes in the midnight only to see a book visible to him, in the book it showed many drugs that even he never learned in class. In curiosity, Kochan creates the drugs in his attic, his fellow classmates in high school, mostly around half of them were drug heads. Making money, and reading the never-ending pages in the books of drugs unknown to humans.
8 138 - In Serial133 Chapters
Force Majeure: A web novel
In the Qursan Empire, the grey walls of the city press down on its subjects. It is a highly divided society which is based on the magical strength of its citizens. While the most powerful are trained as Mages, the majority of citizens use their limited skills with essence to power the city in their assigned jobs. Jano is pretty much the lowest of the low in the Qursan Empire. A Class Ten citizen forced into transitory work after having his power restricted. When he gets the opportunity to change all of that, he takes it with both hands. Please note this is an edited version of my story ‘city of captives’. It follows a similar structure but I’ve ironed out some of the kinks. If you read that version, much of this will be similar though there are some differences. This is a slow burning progression fantasy. Please expect at least two chapters per week. I love writing this story but I do have unfortunate things to deal with like work and life outside of writing. I may be able to write and edit more than that, but it will never be less! If you enjoy this, consider following me on Instagram by just searching Crow J Williams.
8 82 - In Serial105 Chapters
Y'all loved the first one, the hits keep coming! All your HXH boys in absurd situations. Warning: I don't do boring! Enjoy!
8 155

