10 dalis

Nubudau vos saulės spinduliai pasiekė mano veidą. Delnais pasitryniau akis ir atsisėdau ant lovos krašto. Susiraukiau, kai pajutau dilgčiojimą ties šonkauliais. Sugrįžo vakarykštės dienos prisiminimai...

Dėl neaiškių priežasčių, negalėjau vaikinukams papasakoti apie Nicole, todėl Zayn mane tiesiog įspėjo, kad saugočiausi Ryan. Mat tas vaikinukas nėra patikimas ir gali pridaryti daug žalos jei tik to norės. Juokingiausia tai, kad Z puikiai jį pažįsta iš blogosios pusės... Neįtikėtina, bet atrodo, kažkada jie kartu dirbo. Tik kažin ar Nicole žino, kad Ryan toks blogas? Hm, juk šiandien prasideda tas trisdešimties dienų etapas...

Nuvijau mintis šalin. Pakilau nuo lovos ir nusirengęs marškinėlius, nužingsniavau į vonią. Pažvelgęs į veidrodį pamačiau ryškėjančią mėlynę ties šonkauliais. Kokia velniava. Apsiprausiau ir grįžau į kambarį, kaip tik tuomet pasigirdo skambutis į duris. Susiraukiau, užmečiau akį į laikrodį. 9:00. Kas galėtų taip anksti ateiti?

Supratęs, kad niekas neketina atidaryti durų, o galbūt esu bute tik aš vienas, nupėdinau prie jų ir jas atidariau.

- Ką tu čia veiki? - sutrikau.

- Nepakviesi vidun? - paklausė mergina.

- Užeik. - pasitraukiau į šoną ir po jos uždariau duris.

Mačiau kaip jos žvilgsnis nuklydo ties mano mėlyne. Atsidusau, sukryžiavau rankas ir atsirėmiau į sieną.

- Kodėl atėjai? - stengiausi nukreipti jos mintis kitur.

- Ryan tau tai padarė, tiesa? - vis tiek paklausė.

- Klausyk, Nicole, aš jo neginsiu, bet negaliu ir teisti. Jis tiesiog nori savo merginos. O aš esu pašalinis asmuo. - išdėsčiau mintis.

- Netiesa. Įdomu, kur jis buvo kai mane užpuolė kažkoks vyriškis? Ten buvai tu, o ne Ryan, pameni? - tarė.

- Ir ką nori tuo pasakyti? Aš tiesiog ėjau pro šalį ir negalėjau nepadėti. - aiškinau.

- Galbūt, tačiau Ryan būtų jį greičiausiai ir užmušęs... - nutęsė.

Akimirkai sustingau, stengiausi suvokti į kokį, man visai nežinomą, pasaulį pakliuvau.

- Ar ilgai judu kartu? - praėjau tolyn ir prisėdau ant sofos.

- Metus. Tiesa, iš pat pradžių jis nebuvo toks pavydus. Ryan rūpinosi manimi ir tikrai mylėjo, o dabar... Jis lyg apsėstas. - prisėdo šalia manęs.

- Kas jį šitaip pakeitė? - domėjausi.

- Nežinau. Pamenu, kad prieš mėnesį ar kelis, jam kažkas paskambino ir pranešė blogą naujieną. Galbūt tai jį paveikė. - susimąstė.

Kelias minutes abu tylėjome, tuomet mergina pažvelgė į mane.

- Ar labai skauda? - paklausė.

- Jei ir taip, praeis. - atsakiau.

- Atleisk, kad per mane nukentėjai. Išvis neturėjau tavęs į tai įvelti. - graužėsi.

Uždėjau ranką ant jos rankos, kuri ilsėjosi ant jos kelėno. Tuomet ji vėl pažvelgė į mane.

- Tu dėl to nekalta. Kas galėjo pagalvoti, kad jis atseks mane iki buto? - tariau.

- Vis tiek jaučiuosi kalta. Jei tik nebūčiau tavęs pabučiavusi... - atsiduso.

Kiek keistai pasijutau jai paminėjus bučinį. Ne, tai ne kaltės jausmas, tai kažkas kita...

- O kur tavo draugai? - tiesiog paklausė.

- Mano draugai? - pakartojau. - Nežinau, kodėl klausi? - atsisukau į ją.

- Sakei trisdešimt dienų būsime kartu, lyg pora, tad ką pamanys tavo draugai?

- Kol kas jie nieko nežino.

- O kaip Michelle?

Susiraukiau ir atitraukiau savo ranką nuo merginos.

- Kodėl ji tau parūpo? - paklausiau.

- Na, ji tau svarbi, tad pamaniau, kad galbūt nenorėsi tęsti savo pasiūlymo dėl jos. - trūktelėjo pečiais.

Sutrikęs žiūrėjau į merginą.

- O turėčiau? Klausyk, Nicole, aš sakiau, kad padėsiu tau, vadinasi taip ir bus. Michelle vis tiek bus mano širdyje. - vos šyptelėjau.

Ji linktelėjo ir pažvelgė į sieną, ant kurios kabėjo, jai jau matyta, Mi ir jos draugių fotografija.

- Sunku susitaikyti su kažkieno netektimi... - sušnabždėjo.

Kiek įsitempiau vėl prisimindamas kraupius vaizdus iš avarijos ir ligoninės. Nicole tikriausiai tai pastebėjo, todėl dabar ji paėmė mano ranką ir spustelėjo. Tik šįkart į ją pažvelgęs, supratau, kad ji kažkiek panaši į Michelle. Abi lieknos, tamsių akių ir plaukų, supratingos ir kažką mylinčios. Mergina nusišypsojo man, kai mūsų žvilgsniai susitiko.

- Tikriausiai turėtume pasirodyti viešumoje. - nusukau akis kitur.

- Galbūt. - atitraukė savo ranka nuo manosios. - Ar Ryan ką nors tau sakė, kai tave užsipuolė? - netikėtai paklausė.

Pažvelgiau į merginą ir susimąsčiau kodėl ji šito paklausė.

- Jis minėjo, kad į kažką įsivėliau ir geriau jau nesimaišyčiau jo kelyje. - atsakiau, nutylėdamas, kad liepė man ją palikti.

Ji staiga pakilo iš vietos ir ruošėsi išeiti, tačiau sulaikiau ją.

- Palauk, kur taip skubi? - paklausiau, laikydamas jos ranką.

Ji pažvelgė į mano ranką, todėl greitai ją paleidau. Prakeikti refleksai...

- Turiu kai ką padaryti. Galbūt susitikime vėliau pas mane, gerai? - paklausė.

Linktelėjau ir susilaukiau staigaus pakštelėjimo į skruostą, tuomet mergina išėjo. Keletą minučių tiesiog bandžiau suprasti kas ką tik čia įvyko. Ar ji tikrai pabučiavo mane į skruostą?

Papurčiau galvą ir grįžau į savo kambarį, persirengiau. Vis galvojau kur galėčiau nusivesti Nicole, mums pasirodant viešumoje kartu. Galbūt į kiną ar piceriją? Hm...

*****

Žinau, dalis kiek trumpa ir galbūt nelabai įdomi, bet aš tikrai stengiuosi. Vis dar tikiuosi sulaukti jūsų nuomonių & votes. :)

Autorė