9 dalis

Stebėjau merginą kol ji dairėsi bute.

- Čia gražu. - tarė.

- Tiesa. Galbūt galiu kažką pasiūlyti? - kilstelėjau antakį.

- Nieko nereikia. - šyptelėjo.

- Gerai... Jauskis lyg savo namuose. - tariau ir nužingsniavau į kambarį.

Greitai nuėjau į vonią ir pažvelgiau į veidrodį.

- Mėšlas! - nusikeikiau ir staiga ranka užsidengiau burną.

- Ar tau viskas gerai? - išgirdau Mi balsą koridoriuje.

- Taip. - atsakiau.

Pirštais perbėgau per savo plaukus ir giliai įkvėpiau, atsidusau. Grįžau į kambarį ir nusivilkau marškinėlius. Kol spintoje ieškojau kitų, mano dėmesį patraukė mergina tarpduryje.

- Atleisk, aš galiu išeiti. - apsisuko.

Spėjau ją sulaikyti už rankos. Michelle pažvelgė į mano ranką, kurioje laikiau jos ranką.

- Refleksai. - tariau ją paleisdamas. - Tau nebūtina išeiti. - pridūriau.

- Tikrai? - mačiau kaip sunkiai ji nulaikė žvilgsnį ties mano akimis.

Ši situacija sukėlė man šypseną, visgi tai tik įrodo, kad jai patinku.

- Turi daug tatuiruočių. - pratarė prikąsdama lūpą.

Visai nekontroliuodamas savo veiksmų, ranka pasirėmiau į sieną prie merginos. Mačiau kaip ji nugara atsirėmė į sieną bei pažvelgė man į akis.

- Jos visos turi kažkokią reikšmę. - sušnabždėjau priartėdamas.

Tą akimirką pirmą kartą suliečiau mūsų lūpas. Tas bučinys patvirtino mudviejų jausmus vienas kitam...

Nicole žiūrėjo tiesiai man į akis. Jaučiausi taip, tarsi tokia akimirka jau buvo mano gyvenime...

- Kodėl tai padarei? - tyliai paklausė.

- Norėjau. - atsakiau trumpai.

Mergina kiek sutriko ir sekundei nusuko žvilgsnį į šoną, tuomet staiga prispaudė savo lūpas prie manųjų. Dėl tokio greito judesio praradau pusiausvyrą ir nugara susidūriau su kita knygų lentyna.

Mano rankos nuslydo ant Nicole liemens, o jos pirštai įsivėlė į mano plaukus. Net nesuprantu kodėl tai vyksta, bet keisčiausia, kad nenorėjau atsitraukti...

Po sekundėlės atsitraukėme ir giliai kvėpuodami žiūrėjome vienas į kitą.

- Kodėl tai pakartojai? - paklausiau.

- Privalėjau... - vėl žvilgtelėjo į šoną.

Pasukau galvą ir aš, vaizdas mane sutrikdė. Netoliese stovėjo Ryan, jis spoksojo tiesiai į Nicole ir mane. Netrukus dingo iš akiračio.

- Tu ką tik manimi pasinaudojai? - kilstelėjau antakį.

- Atsiprašau, tik šitaip galėjau apsisaugoti. - tyliai tarė.

- Nuo ko? - susiraukiau.

- Ryan norėjo, kad grįžčiau pas jį, todėl pasakiau, kad mes susitikinėjame. - atsakė atvirai.

- Galėjai mane įspėti. - atsitraukiau nuo jos.

- Tada nebūtum manęs pabučiavęs, tiesa? - ji žiūrėjo į mane.

- Tai buvo kvaila mintis. Neturėjau to daryti, o juolabiau leisti pasikartoti. - sumišau.

- Nejau grauži save dėl to, kad tas bučinys tau patiko? Tai nesąmonė. - susiraukė.

- Didesnė kaltė ir taip slegia mane ilgą laiką, tad šitai net neverta dėmesio. - pareiškiau.

Mergina žiūrėjo į mane kiek nustebusi ar sukrėsta, negalėjau to kažkaip įvardinti.

- Žinai, maniau, kad tu esi kitoks, tačiau dabar matau jog klydau. - tarė ketindama eiti.

- Kiek laiko tau reikia? - net nesupratau kodėl tai pasakiau.

Nicole klausiamai pažvelgė į mane, tuomet supratau ką ištikrųjų noriu pasakyti.

- Per kiek laiko Ryan paliks tave ramybėje? - tariau aiškiau.

- Po mėnesio jo čia nebebus. - atsiduso.

- Gerai, net nežinau kodėl tai darau, bet... Trisdešimt dienų ir galėsime pasukti skirtingais keliais. Iki tol padėsiu tau, jei bent surizikuosi pamatyti, kad dėl manęs neklydai ir aš iš tiesų esu kitoks. - išdėsčiau mintis.

- Trisdešimt dienų? - pakartojo.

- Sutinki? - kilstelėjau antakį.

- Tikrai nori praleisti mėnesį su manimi? Nejau neturi ką veikti? - paklausė.

- Po to ką matė Ryan, tau tikrai reikės, kad būčiau šalia. - paprastai atsakiau.

- Gerai, aš sutinku.

- Tuomet eime, palydėsiu tave iki namų ir tu man papasakosi ką turiu žinoti apie Ryan.

Ji linktelėjo.

Eidamas savo namų link, vis galvojau apie tai, kas nutiko bibliotekoje. Velnias, aš ją pabučiavau, nes to norėjau? Nesąmonė. Aš iš tiesų net nežinau kodėl tai padariau.

Papurčiau galvą ir įžengiau į laiptinę, netrukus stovėjau prie buto durų. Tačiau greitai buvau apsuktas ir nugara, gana stipriai, susidūriau su durimis. Priešais save išvydau nelabai draugiškai nusiteikusį Ryan veidą.

- Kas per velnias?! - pastūmiau jį nuo savęs.

- Palik Nicole ramybėje. - suurzgė.

Kilstelėjau antakius.

- Ne aš turėčiau tai daryti. - ramiai tariau.

Būčiau susilaukęs smūgio jei laiku nebūčiau pasitraukęs.

- Gal pakvaišai?! Neketinu su tavimi muštis! - surikau.

- Tuomet palik ją ir nenukentėsi. - žiūrėjo į mane.

- Nenuostabu kodėl ji nenori būti su tavimi. Esi visiškas pusgalvis jei bėdas sprendi kumščiais. - pareiškiau.

Šįkart nespėjau išvengti smūgio į šonkaulius. Vėl buvau priremtas prie durų.

- Net neįsivaizduoji į ką įsipainiojai. Geriau jau nesimaišytum man po kojomis. - kalbėjo paniekinamai.

Susiraukęs iš jaučiamo skausmo ir visiško nesupratimo apie ką Ryan kalba, net nepastebėjau kaip greitai jis buvo atplėštas nuo manęs. Tik geriau įsižiūrėjęs supratau, kad tai Niall ir Zayn dėka. Blondinas padėjo man, o Z pastūmė Ryan.

- Dink iš čia, kol dar nepersigalvojau. - piktai tėškė žodžius juodaplaukis.

- Aš įspėjau tave, Styles. Net tavo draugai tau nepadės, o ypač Malik. - nusijuokė.

Sutrikau dėl Ryan žodžių. Iš kur jis žino apie mane ar mano draugus?

- Laikas bėga, Ryan. - Z vis dar užstojo mane.

Netrukus likome tryse. Vaikinukai palydėjo mane į butą.

- Man viskas gerai. - atsitraukiau nuo jų.

- Kas ten buvo? - susiraukė Niall.

Pažvelgiau į juos ir atsidusau.

- Ilga istorija. - tariau.

- Laiko turime, tad kalbėk, nes su Ryan geriau nejuokauti. - rimtai tarė Zayn.

Susiraukiau. Nejau tikrai į kažką įsivėliau?

*****

Taigi, į ką įsivėlė Harry? Nejau Ryan toks blogas? Ir kodėl atrodo, kad Zayn žino daug daugiau? O kaip Nicole, ar jos elgesys pateisinamas?

Nuomonių & votes. Labai pasigedau jūsų nuomonių. :)

dalis skirta tau, nes dėl tavęs šiek tiek įdomybių. xx

Autorė