1.13

(Daina: Armin Van Buuren ft. Sharon Den Adel - In And Out Of Love)

Lexi

Velnias. Na man ir sekasi...

Vėliau pavalgėm pusryčius ir išsiregistravom iš mūsų numerio. Vėl patraukėm į kelią.

Tiesa, dėl to apatinio trikotažo, tai kaip ir maniau lengvai jo negavau. Zayn pamatęs mane tik su rankšluosčiu vos negavo šoko ir aš iš karto buvau priremta prie vonios durų. Aišku juodukas, kaip mes jau įpratom, ėmė bučiuoti mano kaklą ir lūpas. Maniau jis nenustos ir vėl mane patvarkys vietoj, tačiau mano laimei kambarinė pasibeldė į mūsų kambario duris. Tai mane išgelbėjo, nes kol Zayn išėjo į koridorių su ja taip sakant "pasikalbėti", tikrai nenoriu net įsivaizduoti ar jie ten kažką darė ar ne, aš spėjau apsirengti ir susitvarkyti. Bent kada mane kažkas išgelbėjo.

Važiavome tyloje iki kol mane tai suerzino. Aš įjungiau radiją. Grojo mano mėgstama daina.

Aš užsimerkiau ir leidau muzikai užvaldyti mano mintis ir kūną. Po kelių minučių išgirdau kikenimą, todėl atsimerkiau ir atsisukau į juoduką.

- Ko čia kikeni kaip koks idiotas? - paklausiau dar gražia forma.

- Tu gražiai dainuoji, mieloji. - mirktelėjo man.

Nuraudau. Velnias, kaip galėjau to nejausti?

- Ei, o kur mes važiuojam? - pakeičiau temą.

Jis žvilgtelėjo į mane, tuomet vėl žiūrėjo tik į kelią.

- Kodėl nori tai žinoti? - paklausė.

- Tu rimtai? Jei jau esu tavo belaisvė, tai dar nereiškia, kad tylėsiu kaip kapas ir nieko neklausiu. - išdėsčiau savo mintis.

Jis prunkštelėjo.

- Leisk tau priminti, kad pati įlipai į mano automobilį, lėlyte. - šyptelėjo.

- O, tai mieliau man reikėjo likti kažkokioj skylėj, ar ne? - pakėliau antakius.

Jis nusijuokė.

- Nežinojau, kad degalinės taip vadinamos. - pasakė.

- O, tai tu dar ir tyčiosies iš manęs?

Jis vėl suprunkštė.

- Tiesiog nustok kalbėti, gerai? Antraip galiu pamiršti kaip reikia vairuoti. - sukikeno.

- Tai nieko tokio, aš pavairuosiu. - trūktelėjau pečiais.

- Aš pajuokavau.

- Žinau. - nusisukau į langą.

Keista. Kodėl jis toks patenkintas?

Stebėjau vaizdus lekiančius pro langą kai pajutau kažką šilto ant savo kelio. Ignoravau tai. Tačiau po minutėlės tai ėmė kilti viršun link mano šortukų. Atsisukau į juoduką, jis šypsojosi, o jo ranka ilsėjosi ant mano kojos.

- Gal malonėtum patraukti savo ranką? - tariau.

Jis tik papurtė galvą ir toliau išsišiepęs žiūrėjo į kelią. Susiraukiau. Jis toks iškrypęs.

Uždėjau savo ranką ant jo rankos ir norėjau ją patraukti, tačiau Zayn greitai sučiupo mano ranką ir sunėrė mūsų pirštus. Sutrikusi pažvelgiau į jį.

- Ką tu darai? - paklausiau.

- Nieko. - dirstelėjo į mane.

- Bet juk tu... - prikandau lūpą.

- Kas? - vėl žvilgtelėjo į mane.

- Kodėl taip elgiesi? Turiu omenyje, aš pažįstu tave tik dieną, bet jau spėjau įsitikinti, kad tu tikrai nesi koks nors romantikas. Tai kodėl darai šitai? - žiūrėjau į jį.

Jis nusišypsojo ir paleido mano ranką. Nežinau kodėl, bet man iš karto pasirodė, kad kažko trūksta. Be jo rankos mano ranka atrodė tokia tuščia.

- Galbūt aš tiesiog norėjau tai išbandyti. - trūktelėjo pečiais.

Na žinoma, geriau kažką ypatingo ir įdomaus tiesiog paversti niekuo.

Susiraukiau ir nusisukau į langą. Kodėl viskas turi būti taip sudėtinga?

- Sakyk, ar su tuo Jim, judu buvot labai artimi? - nutraukė įsivyravusią tylą.

- Kodėl tau tai parūpo? - neatsisukau į jį.

- Man nerūpi, šiaip paklausiau. - šaltai atsakė.

Atsidusau.

- Aš ir Jim buvome kažkas panašaus į porą, bet tokie nebuvom. - pasakiau.

- Kodėl nebuvot? - žvilgtelėjo į mane.

- Nežinau... Tiesiog Jim rūpėjo ne tie dalykai. - trūktelėjau pečiais.

- Kokie?

- Jis buvo grubus ir norėjo, kad būčiau tik jo.

- Ar jis tave lietė? Mušė?

Pažvelgiau į ilgą ir tolimą kelią pro priekinį automobilio stiklą. Nenorėjau atsakyti į šį jo klausimą. Jim nebuvo geras vaikinas, jis dažnai smurtaudavo, bet aš tai kažkaip iškenčiau. Tikriausiai dėl to dabar atrodau kaip gatvės merga.

- Tyla reiškia, kad tai tiesa. - pratarė Zayn.

Velnias, kodėl būtent dabar? Šie prisiminimai nėra patys maloniausi. Kai prisimenu kiekvieną iš Jim gautą smūgį ar šlykščius jo grabaliojimusis, kiekvieną skausmo kupiną akimirką, mano akys prisipildo ašarų. Šiandiena niekuo neišsiskiria.

- Sustabdyk automobilį. - pasakiau juodukui.

Žiūrėjau tiesiai į kelią, o mano akyse kaupėsi ašaros. Nenorėjau jų parodyti Zayn, todėl į jį nežiūrėjau. Laimei jis manęs paklausė ir sustojo šalikelėje. Aplinkui buvo tik medžiai. Aš atsisegiau saugos diržą ir išlipau iš automobilio, uždariau dureles ir nugara atsirėmiau į jas. Ranka užsidengiau burną ir tyliai kūkčiojau į delną, sūrios ašaros jau riedėjo mano skruostais. Galiausiai delnais užsidengiau veidą ir atsisėdau tiesiog ant žemės prie automobilio. Negaliu patikėti, kad po tiek laiko vėl palūžau.

Išgirdau kaip atsidarė Zayn pusės durelės, todėl greitai nubraukiau visas ašaras, bet man nespėjus pakilti, juodukas jau buvo priešais mane. Jis atsitūpė ir žiūrėjo į mano paraudusias akis. Jo žvilgsnis atrodė susirūpinęs. Keista, bet būtent taip susipažinau ir su Jim...