《FYATT & B. FR (Z.M.)》1.12
Advertisement
1.12
(Daina: Tiesto - Red Lights)
Lexi
Jis uždengė mūsų galvas antklode ir aš nieko nemačiau, tačiau pajutau šiltas lūpas ant savųjų...
Ryte nubudau su skaudančia galva. Jau seniai nejaučiau to sumauto jausmo kaip pagirios.
Delnu pasitryniau veidą ir šiek tiek pakėliau savo sunkią galvą, pramerkiau akis, ir šoktelėjau kai priešais save išvydau Zayn veidą. Velnias. Kas vakar nutiko?
Pakėliau antklodę ir greitai ją vėl nuleidau. Patikėkit manimi, tai ne pats mieliausias vaizdas ryte.
- Po velnių! - garsiai išsireiškiau.
- Kas? Ką? - Zayn pašoko iš miego.
Ups, turbūt išsireiškiau kiek per garsiai. Juodukas pažiūrėjo į mane, tuomet į save, tada vėl į mane ir save.
- Ar mes... - nutilo parodydamas į mane ir save.
- Aš nežinau... Nieko neatsimenu. - prikandau savo apatinę lūpą.
Malik pasikasė pakaušį taip dar labiau suveldamas savo ir taip susivėlusius plaukus. Velnias, o tai taip seksualu. Po galais, ne tai dabar turėtų būti mano galvoje. Nejau aš rimtai galvoju koks seksualus Malik yra ryte? Papurčiau galvą, kad nuvyčiau tokias mintis.
- Žinai, mes nuogi ir na, tai atrodo kaip faktas jog mes tikrai mylėjomės. - pasakė po minutėlės tylos.
- Žinau... - nutęsiau ir nuleidau galvą.
Aš rimtai jam atsidaviau ir nieko nepamenu? Tai tiesiog nuostabu. Palaukit, juk yra vienas būdas viską sužinoti.
- Pasislink. - tariau Zayn.
Jis truputį pasislinko ir aš patraukiau antklodę, žinoma ne nuo mūsų kūnų, nes tikrai nenorėjau pamatyti juoduko Malik'o.
- Šūdas! Mes tikrai mylėjomės. - pasakiau.
Zayn pažvelgė ten pat kur ir aš.
- O, palauk, tai tu rimtai buvai dar nekalta? - atsisuko į mane.
Rimtai į jį pažiūrėjau. Jis gal idiotas ar ką?
- Ne nu, tu ir debilas. Tai kaip tu manai iš kur ta dėmė? - atkirtau.
- Gerai gerai, supratau. - iškėlė rankas lyg gindamasis.
Pavarčiau akis. Mulkis.
- E, na žinai, jei mes jau...
Advertisement
- Net nesvajok. - pertraukiau jį.
- Tu net neleidai man baigti. - pasipiktino.
- Juk aš žinau ko tu nori. Tu sakysi, kad dabar aš tavo nuosavybė, nes su tavimi pasimylėjau, tačiau aš nei velnio tavęs neklausysiu ir bla bla bla. - pasakiau aiškiai ir trumpai.
- Gerai, o jei aš padarysiu šitaip? - jis staiga užsivertė mane ant lovos ir užgulė mane, prispausdamas mano rankas prie lovos.
Nusijuokiau.
- Jei vėl bandai mane išgąsdinti, tai jau žinai, kad tau nepavyks. - tariau.
- O kas sakė, kad aš noriu būtent to? - pakėlė antakį.
Susiraukiau. Kas po velnių čia per žaidimas?
Staiga pajutau jo lūpas ant savo kaklo. Dieve, jo bučiniai tokie karšti. Nagi, Lexi, tik nepradėk čia tirpti. Pasimuisčiau.
- Zayn, pasitrauk nuo manęs. - tariau jam kol jis švelniai sukando mano kaklo odą.
Tyliai suaimanavau. Velnias. To neturėjo būti. Jis sukikeno ir patraukė savo lūpas nuo mano kaklo, žiūrėjo man į akis.
- Ar tikrai nieko neatsimeni, lėlyte? - apsilaižė lūpas.
Papurčiau galvą. Aš net nepamenu kiek išgėriau, tai ką jau kalbėti apie seksą?
Jis nusijuokė ir įsisiurbė man į lūpas. Po galais, tai mane trikdo ir tikrai jau ima veikti. Jis kaip koks narkotikas. Tačiau negaliu leisti jam tuo naudotis, todėl įkandau jam.
- Auč! Tu ir vėl sužvėrėjai. - nusijuokė.
Išpūčiau akis. Ką? Dabar pamenu, kad ta frazė iš vakar nakties. Vadinasi jis viską atsimena. Tas mulkis.
- O žinai, tu melagis. - pasakiau.
- Kodėl? - jis susiraukė.
- Juk vaidinai taip lyg nieko nepameni, tai kaip tuomet tau išsprūdo frazė apie sužvėrėjimą?
- Aš nesakiau, kad nieko nepamenu. - nusijuokė ir vėl.
Išsižiojau, bet greitai susičiaupiau prisimindama, kad jo liežuvis jau norėjo kartą ten patekti. Aš nustūmiau jį nuo savęs ir atsisėdau ant jo vis dar prisidengdama savo kūną antklode, tačiau mano šlaunys buvo nuogos ir juodukas nesnaudė. Jo rankos tuoj pat atsirado ant mano šlaunų ir grubiai jas spustelėjo. Aš kiek šoktelėjau ir jo rankos ėmė slysti aukščiau. Trenkiau jam per jas.
Advertisement
- O nagi, už ką? - suinkštė.
- Už tą patį. - atsakiau.
Jis prikando savo apatinę lūpą ir kadangi aš rankomis prilaikiau antklodę ties savo krūtine, juodukas greitai čiupo antklodės medžiagą ir prisitraukęs mane, sujungė mūsų lūpas. Velnias. Šįkart neatsilaikysiu. Atsakiau į jo bučinį, paleidau antklodę ir įvėliau savo rankas į jo juodus plaukus. Jo rankos atsirado ant mano nugaros ir ją apnuogino, jo pirštai švelniai lietė mano odą. Nutraukiau bučinį kai pajaučiau jo rankas slenkant ant mano užpakaliuko. Tačiau negalėjau atsitraukti, nes tas idiotas manęs nepaleido, o ir laikė antklodė medžiagą, kuri dengė mano krūtinę. Taigi, mūsų vėl įkaitę kūnai vis dar buvo susiglaudę. Aš pasukau galvą į laikrodį ir pastebėjau, kad jis rodo 9:30. Spėju visas tas trisdešimt minučių mes čia taip sakant "žaidėm". Atsisukau atgal į Zayn.
- O tu nemanai, kad jau turėtume išvykti? Jau pusę dešimt. - pasakiau jam.
Jis greitai dirstelėjo į laikrodį, kad pasitikslintų.
- Taip, būtų neblogai, bet man visai gerai ir čia. - sukikeno.
- Mulkis. - kumštelėjau jam į petį.
Jis nusišypsojo parodydamas savo baltus dantis ir pakštelėjo man į lūpas. Tada nurito mane nuo savęs ir pakilo iš lovos kas reiškė, kad matėsi ir jo visos "grožybės". Aš sucypiau ir greitai užsidengiau akis.
- Tu beproti! Prisidenk, kol kam nesutraumavai gyvenimo! - surėkiau.
Išgirdau jo juoką.
- Juk tai normalu, be to, juk tu jį jau matei. - sukikeno.
- Matyti ir jausti yra du skirtingi dalykai. - sumurmėjau nepatenkinta.
Pajutau kaip sujuda lova ir surizikavau bei patraukiau savo delnus nuo akių. Priešais save išvydau Zayn jau su džinsai tik vis dar be maikutės. Gundytojas.
- Nori pasakyti taip nieko ir nematei? - nusijuokė.
Rimtai jį nužiūrėjau.
- Tu gal juokauji? Ar mes tikrai kalbėsim apie tavo kelnių turinį? - paklausiau.
Jis vėl nusijuokė ir pakilo nuo lovos.
- Jei ir nieko nematei, pamatysi kitą kartą. - sukikeno.
Ką? Ne ne ne! Kito karto tikrai nebus!
- Pamiršk tai, mes daugiau nesimylėsim, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. - rimtai tariau.
- Esi tuo tikra? - atsisuko į mane.
- Visiškai.
- Mes dar pažiūrėsim. - nusijuokė ir atsitūpė prie pirkinių krepšio.
Aš pakilau nuo lovos susisukusi į antklodę. Ėjau link vonios kai išgirdau Zayn kikenimą.
- Kas? - piktai paklausiau.
- Na, aš nesakysiu, kad nežiūrėjau, nes meluočiau jei taip sakyčiau. Taigi, tu žinai, kad mačiau tave visą, tad tau nebūtina slėpti savo kūno, lėlyte. - mirktelėjo man.
- Iškrypėlis! - greitai pačiupau pagalvėlę ir mečiau į jį.
Jis ją sugavo ir besijuokdamas pametė ją atgal ant lovos.
- Eik į vonią, aš išrinksiu tau drabužius. - pasakė dar kartą nužvelgdamas mane.
Pavarčiau akis ir prieš įžengdama į vonią dar pridėjau.
- Tik žiūrėk, kad atitiktų mano skonį. - nusijuokiau ir uždariau vonios duris, kurios tarp kitko kažkaip stebuklingai buvo sutaisytos po to kai Zayn jas išlaužė.
Hm... Tikriausiai kambarinė išsigando tai pamačius tai liepė kokiem berneliam sutvarkyti.
Numečiau antklodę ant grindų ir įlipau į dušą, ėmiau praustis. Po to kai baigiau apsijuosiau kūną sausu rankšluosčiu. Ėmiau dairytis kai supratau kokią klaidą padariau.
- O tau kartais apatinio trikotažo nereikia? - išgirdau juoduko kikenimą už durų.
Velnias. Na man ir sekasi...
Advertisement
- In Serial37 Chapters
Ethereal Sovereign
Currently on temporary hiatus----Lyrim Hytio, a boy who lives in a world of Talisman, uses a suit of armor that magically infuses itself into the body of its wielder. He had always wanted one since he was young and now that dream had been fulfilled. Although such things seem happy, Lyrim's father had been exiled on grounds of being a traitor. His father started a rebellion for a noble cause only to be routed by one of his own family members. Lyrim's older brother betrayed him, only to take control of the Hytio clan his father once led. Join lyrim in his goal to gain more power and inflict vengeance upon his brother.
8 188 - In Serial25 Chapters
The Greatest Hero
What do you do when the world you've spent years terrorizing is the very world you've just been tasked with saving? Jamal Wilson has spent the past 2 years becoming the greatest villain World of Heroes: Online has ever known, the Villain King Apex. When it's time for him to say goodbye to World of Heroes and move on, he finds that the game isn't quite done with him. He is summoned to the planet Arcturus and learns that the game he has been playing for years wasn't a game at all. Now his skills are being put to the test as he has to work to stop a mad villain who wears his face. Can the most sinister villain turn things around and become Arcturus' greatest hero?
8 78 - In Serial8 Chapters
Bloody Grass
Dorian had an accident, a stupid one at that, and he died. He thought it was the end, that only darkness awaited him. That was until he woke up, in a room full of babies, Orochimaru of the Sannin inspecting every newborn, to see his potential new recruits, that he knew his life was going to go from bad to worse. (Cover is what I picture Dorian/Jin to look like when he'll be 15, It doesn't come from me, the character on it is from Tokyo Raven, a nice anime that I enjoyed watching)
8 71 - In Serial6 Chapters
I am too old for this shit
Willbur is the greates hero of his time, but he wants to quit this bullshit adventurer life. But it seems fate just won't let him retire. If fate just continues to give you quests to break you then maybe you have to break fate? But can a hero be allowed to not care anymore and start breaking things for real? Maybe Willbur had been a hero for long enough now... First Story here, short Fantasy Meta story about trope breaking, struggle and despair. Experiment if one could write a story where every word of the title is also a chapter name. Well you can, as you see 8) English is not my first language, so if you find mistakes in grammar and spelling feel free to tell me!
8 166 - In Serial37 Chapters
The Mercenary's Mage
The Mage It's been fifteen years since The Stone King's curse was broken... a disillusioned Wen Reian, haunted by the missing pieces of his own memory, must come face to face with the past while he fights to create a future that will allow his wounds the space to heal... even if that means parting with those he once died to save. Will Reian ever come to terms with what he's lost? Or will his shame and anger turn him into the creature, he already fears he truly is? The Mercenary Lan Kai-Le, a man who has lived his life in and out of the shadows, is no stranger to wounds. He has endured them and he has inflicted plenty more. Living for the hope of one day avenging the deaths of his parents and village, Kai-Le learned a long time ago that the real monsters, are human beings.
8 201 - In Serial9 Chapters
BlackClover OneShots[Requests Closed]
A collection of ideas that I came up with or that people request I will do lemons and any ship that you request or idea I do not promise my writing is any good but I hope you enjoy none the less
8 165

