4 dalis

Ryte prasibudau nuo į veidą šviečiančios saulės spindulių. Pramerkęs akis supratau, kad vakarykštė mano pakeleivė dar neatsibudo. Kelias minutes tiesiog stebėjau ją.

Papurčiau galvą ir pakilau iš lovos. Nuėjau į vonią ir apsiprausiau. Grįžęs į kambarį apsivilkau sportinius marškinėlius. Visgi, miegojau su džinsais.

Nužingsniavau į virtuvę ir spintelėje suradau aspirino, taip pat pripyliau stiklinę vandens. Nunešiau viską į savo kambarį ir padėjau ant spintelės prie lovos.

Taigi, parsivedžiau, tiksliau tai parnešiau merginą į butą, kuriame gyvenu su vaikinukais. Visa laimė, kad vakare jų nebuvo namuose, o iki dabar jie taip ir negrįžo. Tikriausiai išėjo kur nors pasilinksminti. Visgi, jiems to reikia.

Prisėdau ant sofos ir patikrinau mobilų. Nėra jokių naujų pranešimų. Gaila, kad niekas manęs nepasigedo. Michelle pasigęstų.

Papurčiau galvą ir pažvelgiau į Nicole. Ji kiek pasimuistė ir pramerkė akis. Staiga šoktelėjo, o tuomet susiėmė už galvos.

- Išgerk vaistus, jie padės. - ramiai tariau.

Ir atrodo, aš ją kiek išgąsdinau. Tikrai, būtent to ir tikėjausi.

- Kaip aš čia patekau? - paklausė prieš išgerdama vaistus.

- Vakar buvai tikrai girta, nenorėjau palikti tavęs gatvėje. Tai man nepriimtina. - atsakiau.

Mergina apsidairė.

- O Dieve, ar mes...? - ji pažvelgė į mane.

- Ne. - nusijuokiau. - Mes tiesiog miegojome. - tariau.

Velnias, nepamenu kada paskutinį kartą po Michelle netekties dėl kažko juokiausi.

- Atleisk, kad sukėliau tiek nepatogumų. - susiraukė pasitrindama smilkinius.

- Aš Harry, jei tai bandai prisiminti. - šyptelėjau.

- Oh, ačiū. - nusišypsojo.

- O tu - Nicole, perskaičiau tai vakar ant tavo vardo kortelės. - paaiškinau.

Ji linktelėjo.

- Žinai, girta buvau tik dėl to, kad su Kayla šventėme mano pirmąją algą uždirbtą užkandinėje ir aš kiek padauginau. - susiraukė.

- Neprivalai man to aiškinti. - žvilgtelėjau į ją. - Galbūt nori ko nors užkąsti? Esu tikras, kad šaldytuve dar kas nors likę.

Nicole tik palinkčiojo. Nusišypsojau jai ir palikau ją kambaryje. Atėjęs į virtuvę, atidariau šaldytuvą ir radau blynelių, likusių nuo vakar. Bus kaip tik.

Po gero pusvalandžio abu buvome pavalgę ir sotūs. Mintys vis sukosi apie tai, ar tik šitai nėra koks nors likimo mestas iššūkis. Visgi, Nicole dar visai nepažįstu, nors tikriausiai ir ji apie mane nieko nežino.

Rudaplaukė dairėsi svetainėje. Žinoma, čia buvo gausu įvairiausių nuotraukų, netgi ir su Michelle. Tiesiog neprisiverčiau jų nukabinti.

- Ar šios merginos tavo draugės? - Nicole žiūrėjo į Michelle ir jos draugių nuotrauką.

Tiesa, princesė gyveno čia kurį laiką. Taigi, nenuostabu kodėl čia vis dar užsilikę keli jos daiktai. Žadėjome vėliau išsinuomoti butą tik mums dviems, tačiau dabar tai liko tik neišsipildžiuse svajone.

- Tai viduriniosios merginos draugės. Šviesiaplaukė - Adriana, o tamsiaplaukė - Chloe. - paaiškinau.

- Šia merginą mačiau nuotraukoje, pas tave knygelėje. - Nicole parodė į Michelle.

- Taip, tai Michelle. - vargiai sugebėjau ištarti.

Sunku apie ją kalbėtis su kažkuo, ko nepažįstu. Jei net vengiu apie ją kalbėtis su artimaisiais ar vaikinukais.

Nicole tikriausiai pamatė kaip greitai šypsena dingo nuo mano veido ir tapau liūdnas. Tai ją privertė susiprasti.

- Atleisk, aš nežinojau. - tarė kiek susirūpinusi.

- Nieko tokio. - prisėdau ant sofos.

- Ar nori apie tai pasikalbėti? Galiu išklausyti. - pasiūlė.

Pažvelgiau į merginą. Kiek susiraukiau. Ar panašu, kad noriu kalbėtis?

- Žinai, galbūt bus geriau jei aš jau eisiu. - susinepatogino.

Mėšlas... Nenorėjau priversti ją taip jaustis. Pusgalvis.

- Atsiprašau, tiesiog su niekuo apie Ją nesikalbu. Ir taip yra geriau. - trumpai paaiškinau.

Ji lėtai papurtė galvą.

- Niekam nėra geriau nuo tylėjimo. - tarė.

Pakėliau akis į Nicole. Susimąsčiau apie jos ištartus žodžius. Gal ji ir teisi? Visgi, jei taip ir toliau su niekuo nesikalbėsiu apie Michelle, bus tik blogiau ir man niekada nepagerės...