1.27

(Daina: Ed Sheeran - Drunk)

Lexi

Praėjo metai, per kuriuos daug kas pasikeitė. Labai daug kas...

Šiuo metu buvau sandėlyje, priėminėjau prekes. Atrodo viskas taip paprasta, tačiau toli gražu taip nėra...

Patikrinusi ar viskas savo vietose, išėjau iš sandėlio. Tačiau visai netoliese išgirdau balsus. Kažkodėl tai patraukė mano dėmesį. Ėjau link garso šaltinio.

- Kokį šūdą tu man čia mali?! - šaukė tikrai girdėtas balsas.

- Ar aš dabar kaltas, kad jį pasodino?! - tai buvo kitas balsas.

Išlindusi iš už kampo pastebėjau Harry ir Jake.

- Harry? - pratariau.

Abu vaikinai atsisuko į mane.

- Lexi, ką tu čia veiki? - paklausė jis.

Na taip, juk tai narkotikų priėmimo sandėlis.

- Aš čia kaip ir dirbu. - atsakiau ir priėjau prie jų.

Jake ranka kaip mat apsivijo mano liemenį. Šlykštynė.

- Ko taip žiūri, Styles? - prakalbo Jake.

- Koks skirtumas? - sumurmėjo ir dar kartą mane nužvelgęs apsisuko eiti.

Prikandau lūpą. Šūdas. Tai taip negerai.

- Man reikia su juo pasikalbėti, Jake. - pažiūrėjau į jį.

- Gerai, eik. - atsiduso.

Šyptelėjau ir nulėkiau prie Hazz.

- Harry, palauk. - uždėjau ranką ant jo peties.

Jis greitai atsisuko į mane ir nusikratė mano rankos. Jis atrodė piktas. Vėl prikandau lūpą. Velnias. Prieš jį aš jaučiausi tokia kalta...

- Kas tave sieja su tuo idiotu, Lexi? - lėtai ištarė.

Nekaltai pakėliau akis į jį.

- Aš jo mergina. - tyliai pratariau.

- Tu ką, visai pakvaišai?! Jo mergina?! Lexi, ar tu proto netekai?! - šaukė jis.

- Atleisk, bet aš kitaip negalėjau... - nutęsiau.

- O kaip aš, Lexi? Juk pažadėjau Zayn'ui tave saugoti. - tarė.

- Neminėk man jo vardo. - tvirtai tariau.

Tačiau širdyje kažkas suspurdėjo.

- Viskas dėl jo, tiesa? Tik todėl tu su Reed, taip? - paklausė.

Pažiūrėjau į jį lyg nesuprasdama apie ką jis kalba. Tačiau jis sakė tiesą. Aš su Jake tik dėl Zayn. Taip, mano dėka jo bausmė kalėjime buvo sumažinta. Reed'ui aš buvau lyg prizas ir man tai atrodė vienintelis būdas išgelbėti Zayn. Juk jis išgelbėjo mane.

- Klausyk, Lexi... Zayn išėjo į laisvę. - greitai tarė.

Sustingau.

Zayn laisvėje? Aš net nežinojau kada tiksliai jį paleis.

- Kaip tai? Ar jis neturėjo išeiti kiek vėliau? - sutrikau.

- Taip, tačiau jam buvo sumažinta bausmė ir jį paleido anksčiau.

Tiesiog linktelėjau. Ar gali taip būti, kad viskas ką jaučiau Zayn prieš metus, sugrįš?

Priėjau arčiau Harry ir pakėliau akis į jį. Jis taip pat žiūrėjo į mano akis. Lėtai rankomis apsivijau jo kaklą. Užmerkiau akis kaip ir Harry, mūsų lūpos susijungė. Nekaltas bučinys peraugo į aistrą. Harry rankos nuslydo žemyn mano liemeniu ir jis greitai užsikėlė mane ant savęs. Staiga pajaučiau kaip mano nugara susilietė su pastato siena. Mūsų laimei, dabar čia nebuvo aplinkinių.

Kiek pakėliau galvą, kai garbanius glamonėjo mano kaklą. Dar kartą įsisiurbiau jam į lūpas. Tuomet jis nuleido mane ant žemės, tačiau vis dar buvau prie sienos. Abu giliai kvėpavome.

- Ir ką tu su manimi darai, Lexi? - sušnabždėjo Harry ir pakštelėjo man į lūpas.

Šyptelėjau.

Taigi, tarp manęs ir Harry kai kas vyksta... Nežinau net kaip tai pavadinti. Tiesiog mes neįsipareigojome vienas kitam. Tiesą sakant, visa tai primena draugus su privalumais.

- Ar ilgai dar tai tęsis? - paklausiau.

- Negaliu būti tikras, kad tas šunsnukis tau ko nors nepadarys, todėl tik taip galime pasimatyti. - tarė.

Nusukau akis. Ta keista trauka garbaniui darė mane pažeidžiamą, žinau tai.

- Ar jis labai pasikeitė? - paklausiau net neatsisukusi.

- Jis toks koks buvo prieš jums susipažįstant. - atsakė atvirai.

Atsisukau į jį ir pažvelgiau į jo žalias akis.

- Pasiilgau jo. - prasitariau. - Tačiau nebenoriu jo vėl įsimylėti...

- Taip nebus. Z gyvens savo gyvenimą, o tu savo. Jis tavęs neskaudins, pažadu. - paglostė mano plaukus.

Apsikabinau jį.

Taip, galbūt dabar aš tapau kale, nes tarp manęs ir Harry kažkas vyksta. Tačiau palyginus su tuo kiek kekšių dulkino Zayn, tai nieko nereiškia... Juolabiau, kad Z ilgą laiką nebuvo, tad argi negalėjau įsižiūrėti kito, kad ir Harry?

- Aš jau turiu eiti. - atsitraukė. - Pažadėk man, kad būsi stipri, gerai? - jis pakštelėjo man į lūpas.

Linktelėjau ir jis šyptelėjęs, išėjo.

Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Grįžau pas Jake.

Taigi, aš apgavau Jake, o ne Zayn. Esu su Harry būdama Jake'o mergina. Bet kam tai rūpi? Nors, juk Zayn turi Perrie, tad koks skirtumas?

- Pasikalbėjai? - paklausė Jake.

Palinksėjau galva.

- Man tik įdomu, kas per reikalai su Styles? Kas vyksta, Brooks? - žvilgtelėjo į mane.

- Jis tik draugas, o tu toks įtarus. - nusijuokiau.

- Tu mano ir puikiai tai žinai. - buvo rimtas.

- Nagi, nebūk niurzga. Geriau einam į kokį klubą, ką manai? - pasiūliau.

- Aš turiu daug darbo, jei tu nori gali eiti. - atsakė.

Atsidusau ir pavarčiau akis.

Tiesiog šaunu, mano vaikinas - nuoboda numeris vienas.

- Tuomet aš jau lekiu. Čiau. - pasišalinau iš vietos.

Ačiū Dievui Jake bent jau kai būna rimtas, neprašo jokių bučinių ar glamonių. Visas tas š su juo, mane erzina. Na, bent jau klubas padės atsipalaiduoti.