-Po savaitės-

Kaip ir kiekvieną rytą, išlipau iš lovos ir nuėjau į vonią nusiprausti.

Norit žinoti kas įvyko per šią savaitę? Aišku norit. Taigi, net nežinau kaip, bet Lea sugebėjo priversti mane surengti tą vakarėlį, kuris, beje, įvyks šiandien. Nuostabu, tiesa? Bus daug šiukšlių ir kitokio šlamšto, o namus tvarkyti gausiu aš. Kita vertus, manau, bus linksma.

O taip, vos nepamiršau paminėti, kad Zayn ir vėl grįžo į idioto stadiją. Kodėl? Negaliu to paaiškinti. Po to vakaro, kai jis buvo pas mane iš tikro galvojau, kad jis pasikeitė, bet pasirodo klydau. Zayn vis tiek liko tas pats mulkis.

Grįžusi į kambarį išsitraukiau iš spintos pirmus pasitaikiusius rūbus. Apsirengusi nusileidau laiptais žemyn ir dirstelėjau į laikrodį.

- Velnias! - tyliai sumurmėjau. - Aš vėluoju į mokyklą!

Supratau, kad pavalgyti nespėsiu, tad išbėgau į mokyklą. Pakeliui į mokyklą dar parašiau žinutę Lea'i.

"Atleisk, pramiegojau, bet aš jau nebetoli."

- Po velnių, kodėl dabar turi lyti?! - piktai sumurmėjau ant oro, nes ėmė lyti.

Žinojau, kad Lea manęs jau nebelauks, nes mes taip buvome susitarusios. Jei kuri nors iš mūsų vėluoja, kita eina į pamokas, kad neprisidarytų bėdų. Be to, juk pirma pamoka man ir Lea'i atskirai.

Paskubomis įlėkiau į mokyklą. Mano plaukai ir apranga buvo šlapi, nes lietus pylė kaip iš kibiro. Tai tiesiog tobula diena... Tačiau vis tiek nuėjau tiesiai prie kabineto. Šiek tiek nuraminau savo kvėpavimą ir įėjau pro duris. Visų mokinių žvilgsniai buvo tuoj pat nukreipti į mane. Jaučiau kaip mano skruostai nusidažo raudonai. Niekada nemėgau per daug dėmesio.

- Panele Clay, kodėl vėluoji į pamoką? - paklausė mokytoja, pakeldama akis į mane.

- Pramiegojau. - prikandau lūpą ir nuleidau galvą žemyn.

- Tiek to, tai pirmas kartas kai pavėlavai, todėl gali sėstis. - tarė mokytoja.

Lengviau atsidusau supratusi, kad šįkart išsisukau nuo ėjimo pas direktorių. Ačiū, Dievui, šiame kabinete bent jau suolai buvo atskiri ir nereikėjo sėdėti po du.

Vos atsisėdau į savo vietą ir išsitraukiau knygą, pro duris įlėkė Malik. O taip, jis ir vėl vėluoja.

Kažkodėl to net pati nesuprasdama jį nužvelgiau. Jo plaukai buvo susivėlę ir šlapi, drabužiai... Na, apie tai net neturiu ką pasakyti. Kelnės apsmukusios, marškinių pirmos dvi viršutinės sagos prasegtos... Po galais, ar man negerai su galva, ar imu galvoti, kad Malik patrauklus?!

- Malik, kodėl vėluoji? - paklausė mokytoja.

- Netyčia... Um... Pramiegojau. - greitai pasakė.

- Ir tu? Tiek to, eik į savo vietą. - tarė mokytoja.

Zayn kiek sutrikęs pažiūrėjo į mokytoją ir nuėjo į savo vietą, o tai yra, už manęs. Praeidamas pro mane jis kvailai šyptelėjo, o aš tik pavarčiau akis. Be to, šioje pamokoje dažnai sėdžiu gale, nes ji tokia nuobodi.

Klasėje pasigirdo šnabždesiai, kurie man visai nepatiko.

- Tylos. - subarė mokytoja.

Šnabždesiai nutilo, bet tuomet į mane parskrido šiukšlė. Susiraukiau ir pakėliau ją nuo žemės, išvyniojau. O, pasirodo tai raštelis.

"Tu dulkinaisi su, Malik?" - buvo rašoma jame.

- Kas per velnias? - sumurmėjau.

Išgirdau kikenimą už savęs, atsisukau į tą idiotą.

- Ko čia žvengi? - piktai tariau.

Zayn šiek tiek palinko į priekį arčiau manęs.

- Lėlyte, tu dar nesupratai? - tarė.

- Ko? - susiraukiau.

- Tu pavėlavai, aš taip pat, kitiems atrodo, kad mes buvome kartu ir na, žinai, kad aš tave išdulkinau. - tiesiai šviesiai pasakė ir išsišiepė.

Mano burna prasivėrė iš nuostabos.

- Juk nieko nebuvo ir tu tai žinai. Mes netgi nebuvome kartu. - pasakiau.

- Na, kiti taip negalvoja. - sukikeno.

- Tu toks mulkis! - suurzgiau.

- Nagi, Dia, juk visi žinome, kad aš tau patinku.

- Ką čia nusišneki?!

- Panele Clay ir Malik, arba judu nutylat, arba einat pas direktorių! - neiškentusi pasakė mokytoja.

- Atsiprašau, daugiau tai nepasikartos. - greitai užsisukau į savo pusę.

Zayn sukikeno.

- Kas nors juokinga, Malik? - piktai tarė mokytoja.

- Ne, bet jūs per daug pasitikite panele Clay. - pabrėžė galą.

- Kodėl taip manai, Malik?

- Nes Clay visiškai jūsų negerbia, ji pavėlavo, bet negana to, ji dar nesiklauso pamokos.

- Užsičiaupk, tu idiote! - pratrūkau.

- Panele Clay! - išgirdau mokytojos balsą. - Tuoj pat pas direktorių, Malik, tu taip pat.

Suurzgiau, įmečiau knygą į tašę ir užsikabinau ją ant peties. Zayn jau stovėjo už manęs. Abu išėjome iš kabineto, o klasėje vėl pasigirdo šurmulys.

- Jei ne tu ir tavo nesąmonės, Malik, man nereikėtų eiti pas direktorių! - sušukau.

- Nejau negirdėjai? Man irgi ten reikia. - pasakė ir ėmė eiti.

- Ei, aš dar nebaigiau! - pasivijau jį.

Jis atsiduso ir atsisuko į mane. Mus skyrė vos keli centimetrai.

- Iš kur jie ištraukė, kad aš su tavimi... - nužvelgiau jį ir susiraukiau.

- Dulkinaisi? - paklausė.

Linktelėjau.

- Juk jau sakiau. - vėl ėmė eiti.

Pavarčiau akis ir nusekiau paskui jį.