42 dalis

- Po skambučio negalėjau užmigti. Galėjau tik kaltinti save, kad paprašiau tamsiaplaukės važiuoti pailsėti, o ne likti su manimi, kur saugu. Tikriausiai būtent tada ją ir užpuolė. Ir taip, esu tikras, kad tai buvo Zayn, - daviau dar vienus parodymus.

Skirtumas buvo tik tas, kad šįkart norėjau dalyvauti paieškoje pats, nors ir žinojau kokia mano būklė ar tai, kad nesu itin geriausios formos. Mila uždraudė man net koją iškelti iš palatos, kol nebūsiu visiškai sveikas. Galų gale, juk ir man gali grėsti pavojus. Tačiau tikrai neketinau likti nuošaly ir vos Milai palikus mano palatą, aš ruošiausi kilti iš lovos, kad ir kaip sunku būtų.

- Negali taip elgtis, Harry, - perspėjo Leo.

Jis pasiliko mane stebėti, bent jau iki tol kol ateis kas nors kitas. Visgi jis žinojo kokia svarbi man tapo Nicole.

- Aš padarysiu viską, kad ją rasčiau, bet tu turi likti čia, - žadėjo.

- Nereikia, kad sakytum jog padarysi viską. Man tik reikia ją rasti, - atsakiau.

- Tu per silpnas, negalėsi net ginklo tinkamai laikyti, - atsiduso.

- Nustebsi sužinojęs kiek daug aš galiu, - įspėjau.

Vaikinas kilstelėjo antakius, akivaizdžiai, jau nustebęs vien dėl mano žodžių ir užsispyrimo.

- Mila mane nudės jei leisiu tau išeiti, - prasitarė.

- Tu neliksi čia, eisi su manimi.

- Tuomet leisk paklausti, ką ketini daryti? - susiraukė.

Pagaliau tvirtai atsistojęs ant savo kojų ir ryžtingai nusiteikęs, pažvelgiau į draugą.

- Leisiu Z pasidžiaugti paskutinėmis akimirkomis.

*

Išeiti iš ligoninės buvo kiek sudėtinga, tačiau dabartinis Leo kaip faro ženkelis gelbėjo visur. Galima sakyti, tapau jo partneriu šiai užduočiai.

Vos pasiekus vaikino automobilį, jis iš daiktadėžės ištraukė ginklą ir padavė jį man. Aš tik linktelėjau ir paėmiau jį, tuomet mes pajudėjome iš aikštelės.

Pripažinsiu, nepapasakojau Milai visko. Per pokalbį telefonu, nors ir labai trumpą, supratau kur galėtų būti Zayn ir Nicole. Patalpoje balsas aidėjo, taip pat girdėjosi vandens tekėjimas. Ir tai reiškė, kad jis gali būti vietoje, kur kažkada abu slėpdavomės, kai žaidėme slėpynių.

- Esi tikras, kad jis čia? - automobiliui sustojus kiek toliau nuo tilto, paklausė Leo.

- Tai tik spėjimas, bet norėčiau tikėti, kad čia rasiu Nicole, - atsidusau.

Tamsiaplaukis linktelėjo, tuomet abu išlipome iš automobilio. Viską stengėmės daryti labai tyliai, juk nenorėjome būti užklupti anksčiau laiko. O kadangi aš nebuvau visiškai sveikas, tai yra, kairioji ranka aprišta virve, kuri buvo ant kaklo, mat negalėjau per daug judinti kariosios savo pusės, tad ėmėmės būti dar ir labai atsargūs. Visgi tik su viena ranka galėjau laikyti pistoletą.

Nuo šlaito leidomės po tiltu. Pastebėjau didelę metalinę dėžę, kurioje ruseno ugnis. Hm... Derėtų pripažinti, kad oras iš tiesų kiek šaltas.

Apsidairėme aplinkui ir susižvalgę išsiskirstėme. Taip lengviau ieškoti, bet kiek sunkiau man apsiginti, kai nėra kam padėti... Štai kodėl iš nugaros buvau parblokštas ant žemės.

- Po galais... - sumurmėjau, apsiversdamas ant nugaros, kol kas negalėjau pakilti.

- Radai mane, bet neatrodo, kad būtum labai protingas, jei atėjai vienas, Styles, - pasišaipė.

- Na, šis reikalas tik tarp tavęs ir manęs, argi ne? - neketinau užkibti ant jo kabliulo ir išsiduoti.

- Nesuprantu, kaip tu dar gyvas?

- Galėčiau paklausti to paties, - atšoviau.

Tai jį kiek supykdė, tad jis ketino man spirti, bet aš atsitraukiau ir viena alkūne rėmiausi į žemę. Taip pat spėjau pastebėti, kad mano ginklas guli netoliese, bet po kažkokia dėže. Hm... Tai tiek tos naudos savigynai.

- Ką ketini daryti? Užbaigsi tai, ko nepadarė Ewan? - bandžiau išlošti laiko, žinojau, kad Leo vis dar ieško tamsiaplaukės arba stebi šį šou.

- Žinai, Styles, svarsčiau kodėl gi neatėmus iš tavęs laimės tavo paties akyse, - nusijuokė.

Nemalonus šiurpas nubėgo per visą kūną, kai greitai akimis ėmiau dairytis ar kur nors šalia nėra merginos. Jei Zayn nusprendė surengti pasirodymą priešais mane, ji turėtų būti netoliese.

- Nori, kad kentėčiau? Gerai, gali daryti man bet ką, tačiau paleisk Nicole, - sukaupiau jėgas ir pakilau nuo žemės.

- Hm... Ne, supranti, per daug banalu, - šaipėsi. - Žinau ką tau reiškia ta mergina, tad šis skausmas bus neįkainojamas.

Stovėjau vietoje kol Z atsitraukė ir už poros čia sukrautų dėžių, išsitempė Nicole pririštą prie kėdės, o tarp dantų medžiagos skiautė. Taip pat jos plaukai buvo šlapi ir ji drebėjo.

- Ką tu jai padarei? - suurzgiau, norėdamas priartėti, tačiau į mane vėl buvo nutaikytas ginklas.

- Juk man reikėjo kažkaip ją nuraminti ar nubausti, - vyptelėjo.

Paklaikęs merginos žvilgsnis buvo įsmeigtas tiesiai į mane. Buvau pasiruošęs už ją atiduoti gyvybę, tačiau pripažinsiu, lygiai taip pat buvau bejėgis, kad galėčiau pasipriešinti.

- Kodėl tiesiog negali vietoj jos pasiimti mane? Aš nieko tau nepadarysiu būdamos tokios būklės, - ieškojau būdo kaip viską sustabdyti.

- O žinai, ją man tereikia nustumti į upę ir ji paskęs tiesiai priešais tavo akis, - pasakė savo planą.

Ir akimirkos bėgyje tai nutiko. Z pastūmė kėdę nuo krašto ir ši kartu su išsigandusia mergina pūkštelėjo į upę.

- Ne! - surikau.

Norėjau šokti jos gelbėti, nors, tiesą sakant, tai būtų beprasmiška, kai esu toks silpnas. Visgi Zayn mane užsipuolė ir neleido šokti į upę. Gaudamas smūgį į veidą, vėl buvau parblokštas ant žemės. Bandydamas gintis girdėjau kaip dar kažkas įšoko į upę. Duok Dieve, kad tai būtų Leo.

- Ką jauti, Styles? - Z sugriebė mano marškinėlių apykaklę ir pakėlė mane nuo žemės. - Tikiuosi, kad neviltis tave užgrauš.

- Akivaizdu, kad visai manęs nepažįsti, - spjoviau jam į veidą ir jis mane paleido.

Pasinaudojau proga ir trenkiau jam, jis susvirduliavo. Netrukus pastebėjau iš upės išnyrant Leo kartu su Nicole, kuri buvo be sąmonės. Išlipęs į krantą, vaikinukas puolė ją gaivinti. Man, rodos, aptirpo visas kūnas, kai pamaniau, kad mergina gali nebeatsigauti. Pasijutau dar labiau įsiutęs ir norėjau eiti išsitraukti ginklą iš po dėžės bei tiesiog nušauti Zayn, tačiau šis kiek atsigavęs ir vėl puolė mane. O kadangi buvome netoli atbrailos, neišlaikę pusiausvyros, abu įkritome į vandenį.

Prisiminiau, kad Z taip ir neišmoko plaukti, bet padėti jam negalėjau, mat ir pats skendau. Niekaip negalėjau išsilaikyti, kai vanduo pasiekė žaizdą ir sukėlė velnišką skausmą. Keliskart prigėriau vandens, kol nešamas srovės buvau plukdomas tolyn, o galiausiai grimzdau žemyn.

Galvoje sukosi tik viena mintis. "Dar ne laikas." Tai man sakė Michelle, kai buvau pašautas. Galbūt dabar yra tas laikas?

- Nepasiduok! - girdėjau pažįstamą balsą.

Pajudinau galvą, kad apsidairyčiau. Rodos, vėl mačiau Mi atvaizdą. Savo angelą sargą.

- Tu gali, Harry, - skatino.

Papurčiau galvą, mat mano akys jau merkėsi. Aš pasidaviau ir kaip tik tada išvydau nepaaiškinamą dalyką, lyg ateitį. Mačiau save, Nicole ir du mažus kiek garbanotų plaukų vaikus. "Tai tavo ateitis." Vėl girdėjau šnabždesį.

Tą pačią akimirką suvokiau, kad turiu kovoti ir nežinau iš kur, bet pajutau savyje stiprybės. Plačiai atmerkiau akis ir bandžiau išplaukti į paviršių, nors kūną ir raižė skausmas. Esu tikras, kad po šių įvykių turėsiu geros patirties ateičiai, jei tik man iš tiesų pavyks išsigelbėti.

Galiausiai išnėręs į paviršių, gavau taip reikiamą gurkšnį oro. Netrukus girdėjau kaip kažkas pūkštelėjo į vandenį ir greitu metu šalia savęs išvydau Leo.

- Pripažįstu, aš tikrai nustebintas, - juokėsi šis.

- Aš ir pats toks, o dabar grąžink mane į ligoninę, - susiraukiau dėl jaučiamo skausmo.

*

Pramerkiau akis jau būdamas palatoje. Tikriausiai buvau kiek užsnūdęs. Apsidairiau aplinkui, tačiau čia buvo tuščia, bet neilgam... Pro duris įžengė Leo kartu su Mila ir Nicole. Pastaroji iš karto puolė prie manęs ir pabučiavo.

- Ei, viskas gerai, meile, dar turėsime tam laiko, - juokiausi.

- Aš taip bijojau, - prisipažino.

- Dabar jau niekas nesutrukdys Styles siekti savo laimės, tad nesijaudink, Nicole, - perspėjo ją Leo.

- Sakiau neišeiti iš šios palatos, tačiau iš dalies džiaugiuosi, kad nepaklausei, - tarė Mila.

- Jei atvirai, tai neketinau Z paskandinti, tik norėjau grąžinti į kalėjimą iki gyvenimo galo, - susimąsčiau.

- Na, bet kokiu atveju, nieko jau nebepakeisime. Kita vertus, turiu tau pasiūlymą. - prakalbo Mila.

- Kokį? - susidomėjau.

- Norėčiau, kad dirbtum kartu su Leo. Toks žmogus kaip tu visada reikalingas policijai, - pasakė.

- Tikrai? - kilstelėjau antakį. - Na, ko gero... Eh, sutinku.

Palatą užpildė juokas. Džiaugiausi, kad pagaliau viskas pasibaigė. Vienintelė bėda, kuri gali grįžti, tai Ryan. Tačiau kiek girdėjau, tas vaikinukas susižavėjo Adriana, o ši gera mergina, tad galbūt sugebės jį pakeisti.

Hm... Ko gero, kai viskas išpręsta ir mano kelias žinomas, lieka tik gyventi...

Iš anksto įspėju, kad kita dalis bus epilogas. Taip, istorijos pabaiga. Tad, lauksiu nuomonių.