33 dalis

Žinau, kad mano stovėjimas laiptinėje suteikia vilčių merginai jog jos nepaliksiu. Tačiau negaliu to nepadaryti. Ji man melavo, tad iš kur galiu žinoti jog ir dabar to nedaro? Taigi, vietoj to, kad apsisukčiau ir viską pamiršdamas ją pabučiuočiau, aš stipriai užsimerkiau ir žengiau į butą, po savęs tvirtai uždarydamas duris, net nepažvelgdamas merginos pusėn.

Spragtelėjus durų užraktui, prisiverčiau save žvilgtelėti pro duryse esančią akutę. Nicole vis dar stovėjo toje pačioje vietoje, kaip ir prieš man užveriant duris. Netrukus ji atsirėmusi nugara, nuslydo laiptinės siena ant šaltų betoninių grindų. Mačiau kaip ji verkė. Štai kodėl vėl užsimerkiau ir kaktą įrėmęs į duris bandžiau sau neleisti palūžti ir nebėgti pas verkiančią merginą jos paguosti. Nicole buvo teisi, esu per geras žmogus...

Po kelių minučių atsimerkiau ir tamsiaplaukės jau nebebuvo laiptinėje. Kiek sumišęs greitai atrakinau duris ir išėjau iš buto. Jos tikrai nebebuvo. Liko tik malonus gaivių kvepalų kvapas ir... Susiraukiau, pritūpiau bei nuo grindų paėmiau pakabuką, kuris atrodė lyg popierinis lėktuvėlis, tačiau šis pagamintas iš metalo. Tikriausiai Nicole jį pametė. Netrukus prisiminiau, kad ji kažkada minėjo jog norėtų pakeliauti, o ši grandinėlė tikrai atspindi jos svajonę.

Suspaudžiau metalo dirbinį delne ir grįžau į butą. Užrakinau duris. Lėtai žingsniavau koridoriumi iki svetainės. Vos įžengęs į patalpą, sustingau. Viskas čia priminė Michelle, tačiau galvoje mintys sukosi tik apie Nicole.

Prisėdau ant tamsiai rudos sofos ir apsidairiau. Žalsvos sienos nukabinėtos juodais rėmeliais, kuriuose puikavosi Mi arba mūsų nuotraukos. Visi baldai buvo išrinkti pagal jos skonį, kad gyvendama čia su manimi, ji jaustųsi patogiai. Ir kas iš to? Michelle iš manęs atėmė likimas. Visos svajonės kurtos su ja - sudužo į šipulius lyg veidrodis.

Mane užliejo pyktis, todėl sviedžiau viską nuo kavos staliuko ant grindų. Dvi vazos su bijūnais sudužo ir šukės pasklido patalpoje. Šoktelėjau nuo sofos ir ištaškiau visus rėmelius nuo komodos ir spintelių, židinio atbrailos. Parklupau ant grindų giliai kvėpuodamas. Delne pajutęs dilgčiojimą atgniaužiau kumštį ir grandinėlė iškrito ant grindų priešais mane. Žiūrėjau į tą metalo gabalėlį, kai skambutis į duris mane šiek tiek išgąsdino. Atsikvėpiau ir sugriebęs pakabutį bei apeidamas šukes, nuėjau atidaryti durų.

- Claudia? - sutrikau pravėręs duris.

- Man čia ir stovėti? - kilstelėjo antakį.

Pasitraukiau nuo durų ir įleidau ją vidun. Prieš tai įspėdamas, kad geriau nenusiautų batų.

- Čia tikras karo laukas. Kas nutiko? - aiktelėjo užėjusi į svetainę.

- Bloga diena? - menkai šyptelėjau.

Žinoma, net nesistengiau nieko nuslėpti, tad Claudia puikiai suprato, kad kažkas negerai. Taigi, mergina pasodino mane ant sofos ir pati prisėdo greta.

- Žinai, gali man tai papasakoti. - tarė.

- Vargu ar tai ka nors pakeis. - žiūrėjau į šukes aplinkui.

- Tai galima sutvarkyti. - šyptelėjo. - Bet aš matau, kad problema ne čia. - mostelėjo ranka į pakabutį mano rankoje.

Susiraukiau, kai vėl pažvelgiau į tą grandinėlę. Kokio velnio aš vis dar ją tampausi su savimi? Pamečiau metalo gabaliuką ant kavos staliuko.

- Aš nebežinau kuo galiu pasitikėti. - atsisukau į raudonplaukę.

- Esu tikra, kad Leo gali pasitikėti. Tad gali ir manimi. - šyptelėjo, uždėdama savo delną ant mano kelėno.

Ši situacija man priminė Nicole. Taip jau buvo su ja. Taigi, atsitraukiau nuo merginos.

- Atleisk, tiesiog gyvenu melo pasaulyje. - tariau.

- Leo man papasakojo apie merginą, dėl kurios buvai kalėjime. Ar šitai dėl jos? - apsidairė.

Ketinau paneigti jos žodžius, bet tada kai ką supratau...

- Aš viską pradėjau... - sušnabždėjau.

- Ką? - sutriko Claudia.

Čiupau grandinėlę ir pažvelgiau į merginą.

- Tai jos. Nesupratau kodėl to nepaleidžiu, bet dabar man aišku.

- Kas aišku? - raudonplaukė žiūrėjo į mane kaip į keistuolį.

- Aš jau seniai pasirinkau Nicole. Michelle atsiuntė man ją. Juk jos tokios panašios... - kalbėjau prisimindamas visas smulkmenas. - Mi norėtų, kad būčiau laimingas ir aš pats to nesuprasdamas savo laimei išsirinkau Nicole. Tamsiaplaukę, tamsiaakę - visai kaip Mi. - nutilau. - Claudia, turiu ją susirasti. Turiu rasti Nicole.

- Džiaugiuosi, kad pagaliau susipratai savo jausmuose, tačiau aš irgi neatėjau čia šiaip sau, Harry. - priminė.

- Ar kažkas atsitiko? - susiraukiau.

- Leo susimušė su Zayn.

- Kodėl? - sutrikau.

- Leo bandė sustabdyti Z nuo pabėgimo iš kalėjimo. Pasak Leo, Zayn nori susirasti tave ar Nicole. Manau, jis vis dar siekia keršto. - paaiškino.

- Esu tikras, kad jam teks to dar palaukti. - kiek šyptelėjau.

- Harry, tu nesupratai. Jie susimušė, tačiau Leo nukentėjo labiau.

- Ką? Negali būti.

- Jis prašė tave įspėti.

- Dėl Zayn?

Ji linktelėjo.

- Z laisvėje, Harry.

Taigi, kas dabar laukia Harry? O kaip Nicole?

Nuomonių & votes.

-Nessa