30 dalis

Valdomas baimės ir adrenalino, įbėgau pro duris dairydamasis. Aplinkui buvo taip tuščia, kad akimirkai sustojau koridoriuje. Viskas nutilo, kai pagaliau netoliese išgirdau tylų kūkčiojimą.

Atsargiai pravėriau duris ir išvydau Nicole klūpinčią prie lovos bei apsiašarojusią. Puoliau prie jos, tuomet ji kiek išsigando greitai pakeldama akis į mane.

Žvelgiau į ją su rūpesčiu savo akyse. Norėjau tikėti, kad suspėjau, tačiau puikiai žinojau jog pavėlavau...

- Atleisk man, prašau. - sušnabždėjau, kai jos paraudusios akys vis dar žiūrėjo į mane.

Mergina susigraudino dar labiau ir stipriai mane apsikabino, tad uždėjau savo rankas jai ant nugaros bei švelniai glosčiau ją, bandžiau nuraminti.

- Ryan... Jis pasiėmė... - ji sunkiai rinko žodžius. - Mano mažylę... - verkė.

Stipriau ją apkabinau ir užsimerkiau. Nenorėjau to girdėti, nes šie žodžiai buvo gilus dūris tiesiai į širdį. Taip gerai žinomas kaltės jausmas vėl sugrįžo į mano gyvenimą. Niekada sau neatleisiu sau, kad nemačiau tiesos ir įkliuvau į Ryan žaidimą, taip prarasdamas dukrelę.

- Pažadėk man, kad surasi ją. - Nicole staiga pakėlė akis, su viltimi jose, į mane.

- Prisiekiu, padarysiu viską. - sukuždėjau, priglausdamas lūpas prie jos kaktos.

Vis dar laikydamas merginą savo glėbyje, iš džinsų kišenės išsitraukiau mobilų ir su jaučiamu šiokiu tokiu nerimu, surinkau numerį.

- Adriana, prašau, nepadėk ragelio. - iš karto tariau, kai išgirdau signalą.

- Ko tu nori, Styles? Po šitiek laiko drįsti dar skambinti. - susinervino.

- Paklausyk, man reikia tavo pagalbos ir skubiai. Net neįsivaizduoji kiek visko daug pasikeitė. - greitai kalbėjau.

- Pagalbos? - prunkštelėjo. - Ir kodėl turėčiau tau padėti? Jei Chloe bei kiti tau atleido už Michelle tai nereiškia, kad ir aš padarysiu tą patį. - pyko.

- Prašau, turi mums padėti. - maldavau.

- Mums? Su kuo tu esi, Styles? - galėčiau prisiekti, kad ji susiraukė.

- Tiesiog surask vyrą vardu Ryan, jis turi būti su kūdikiu ir neleisk jam niekur iškeliauti. Žinau, kad gali tai padaryti. - ieškojau išeities.

Mačiau, kad Nicole kiek sutrikusi pažvelgė į mane, kai paminėjau Ryan vardą Adrianai. Kelias minutes net vyravo tyla.

- Gerai, aš pabandysiu, bet tik todėl, kad to norėtų Michelle. - atsakė.

- Liksiu skolingas visą gyvenimą. Neužilgo pasimatysime. - padėjau ragelį.

- Ar Adriana viena iš tų merginų, kurios buvo nuotraukoje su Michelle? - paklausė Nicole.

Linktelėjau ir padėjau jai atsistoti nuo grindų.

- Kaip ji gali mums padėti? - susiraukė.

- Ji stiuardesė, daugiau privačių skrydžių, bet tikrai neleis tam idiotui išsivežti mūsų mažylės. - trumpai paaiškinau. - O dabar paskubėkime. - paėmiau ją už rankos ir išsivedžiau iš buto.

*

Kadangi artėjo vakaras oro uoste nebuvo daug žmonių, todėl kiek lengviau pastebėti tai, ko mums reikia. Netrukus už akių užkliuvo šviesiaplaukė, vilkinti šviesiai mėlyną stiuardesės uniformą bei flirtuojanti su kažkokiu vyriškiu, kuris buvo atsukęs nugarą.

Nicole spustelėjo mano ranką, kai jos žvilgsnis pasiekė tą patį vaizdą kaip ir mano. Tuomet mano kraujas tiesiog užvirė, aš greitai priartėjau prie to tipelio ir sugriebiau jį už marškinių apykaklės priremdamas jį prie sienos.

- Šunsnuki tu! - trenkiau jam. - Kur mano dukra?!

Ryan veidas akimirksniu persimainė, kai jis čia pamatė mane ir Nicole. O Adriana tik suklykė, kai trenkiau tam suskiui dar kartą.

- Liaukis, čia vieša vieta. Už muštynes tave pasodins. - panikavo blondinė.

- Man nerūpi, jau atsėdėjau. - sumurmėjau, nenuleisdamas akių nuo Ryan.

- Ką? Po velnių, turėsi daug ką paaiškinti, Harry. - tarė Adriana.

- Tai šita dirba tau? Kaip galėjau tai praleisti pro akis... - sumurmėjo Ryan.

- Ji turi vardą, pusgalvi. - trinktelėjau jį į sieną.

- Manai kalėjimas padarė tau paslaugą, kad suteikė galimybę turėti šiek tiek jėgos? - nusijuokė. - Tai sugadins tavo jau ir taip purviną gyvenimą.

- Nutilk. Kalbėk tik apie tai, ką norime žinoti. - truktelėjau jį arčiau savęs.

- Jei nenudėsi manęs vis tiek rasiu būdą kaip atkeršyti, o dabar įtraukei ir blondinę. - pasišaipė.

- Jei bent prisiartinsi prie mano draugų, prisiekiu, gyvas neliksi. - suurzgiau.

- Puiku, Styles, visiems parodyk savo tikrąjį veidą. - mėgavosi.

Kiek apsidairiau ir aplinkui išvydau keletą nepažįstamų veidų su baime spoksančių į mane, kaip ir Nicole su Adriana.

- Kažkas turi problemų su agresijos valdymu, ar ne, Styles? - nusijuokė Ryan.

Atsitraukiau nuo to pašlemėko ir leidau jam tvirčiau atsistoti ant žemės. Negaliu būti išprovokuotas ir rizikuoti, kad mane vėl pasodintų.

- Kur mano dukra? - apsidairiau.

- Esi tikras, kad ji tavo? - pasišaipė. - Jei nori rasti savo kūdikį turėsi maldauti, kad pasakyčiau kur jis. - išsišiepė.

- Nejau tau dar negana? Galėčiau dabar pat tave užmušti. - suspaudžiau kumščius.

- Grasini viešoje vietoje, būk atsargesnis, Styles, galiu turėti daug liudininkų. - vis keitė temą.

- Ko tu iš tiesų nori? - įsiterpė Nicole.

- Garantijų. Pasakysiu kur yra tavo dukra jei galėsiu išvykti nesekamas policijos. Žinau, kad jie manęs ieško. - tarė.

- Gausi tai. - įsikišo Adriana. - Asmeniškai pasirūpinsiu, kad saugiai išskristum niekieno nesekamas.

Sutrikęs pažvelgiau į merginą. Ji atrodė tvirtai pasiryžusi padaryti tai, kad tik aš ir Nicole atgautume dukrelę.

- Man patinka tavo požiūris. - kvailai šyptelėjo Ryan.

- Sakyk, kur mergaitė? - paraginau.

- Palikau ją globos namuose. Žinant, kad gyveni skurdžiai, Nicole, tu negalėsi auginti dukros. O tu, Styles, buvęs kalinys, ne koks pavyzdys vaikui. Kaip gaila, tiesa? - nusijuokė.

- Sumautas idiotas... - vėl prirėmiau jį prie sienos.

- Atsargiai, čia yra kamerų. - įspėjo Adriana.

Pastūmiau Ryan ir nužingsniavau prie Nicole's, kuri akivaizdžiai jautėsi sumišusi.

- Ei, nesvarbu kas nutiks, sugrąžinsiu mums dukrelę. - apkabinau merginą.

- Nenoriu, kad ji augtų be šeimos, Harry. - susigraudino.

- Taip nebus. Ji turės mus. - paglosčiau jos plaukus.

Neneigsiu, jei ne vieša vieta ir Adriana su Nicole, tikrai būčiau sumušęs Ryan iki sąmonės netekimo. Tačiau jo laikas dar išauš...

××××× 

Ar tikėjotės tokių įvykių? Kaip manot, kas bus toliau? 

-Nessa