《Roads (H.S.)》29 dalis
Advertisement
29 dalis
- Paaiškink man, kokio velnio tu pas jį grįžai, Nicole? Jis sumautas gyvulys, nejau tu tokia akla? - pykau, nors tai ir neturėtų man rūpėti.
- Aš... Tu nieko nežinai. - pastūmė mane toliau nuo savęs.
Susiraukiau. Kas su ja negerai?
- Ketini susitaikyti su jo veiksmais? Juk jis tave muša. - priminiau.
- Jau sakiau, aš pati kalta. - laikėsi savo įsitikinimų.
- Sakai taip, nes jis to pamokė, ar ne? - kilstelėjau antakį.
- Tiesiog palik mane, Harry. - ji pradėjo lipti laiptais į viršų.
- Kodėl taip sunku pripažinti tiesą? - sekiau paskui ją.
Ji atsisuko ir sustojo ties vienu laipteliu. Atrodė, kad žvelgia į mane iš aukščiau.
- Kažin kuris pirmas melavome? - leptelėjo ir vėl nusisuko lipti laiptais.
Kelias sekundes susimąsčiau, tuomet supratau, kad jokio atsakymo nežinau. Ką ji turėjo omenyje?
- Nicole, apie ką tu kalbi? - pasivijau ją.
Ji pagaliau sustojo prie savo buto durų ir dar kartą atsisuko į mane.
- Neapsimesk, kad nieko nesupranti. Tu pirmas sukūrei melą. Kaip galėjau būti tokia kvaila ir manyti, kad esu tau kažkuo ypatinga. Esi sumautas idiotas, Harry Styles. Tiesiog išnyk iš mano gyvenimo. - jos akyse regėjau pyktį ir besikaupiančias ašaras, kurias ji stengėsi suvaldyti.
Pripažinsiu, vengiau šios akimirkos ir daug kartų apie tai buvau kalbėjęs su Leo. Jis visada tikino, kad viskas bus gerai, tačiau tai ką matau prieš akis, neatrodo gerai...
- Aš norėjau apie tai pasikalbėti, bet tu nebeatėjai pas mane. - tariau.
- Neversk kaltės man. Esi tipinis vyras, toks kaip ir visi kiti. - ji nubraukė vieną ašarą pradėjusią riedėti jos skruostu.
- Nesuprantu tavęs, Nicole. Ne aš pradėjau šį romaną ir tu visada žinojai kokią vietą mano širdyje užims Michelle. - žodžiai greitai paliko mano lūpas.
Kaip ir man skeltas antausis. Stipriai užsimerkiau ir galiausiai pažvelgiau į Nicole, kurios akyse dabar mačiau tik neapykantą.
Advertisement
- Laikai mane kekše? Aš nelipau ant tavęs. Jei būtum nieko nenorėjęs, būtum pats atsitraukęs, tad dėl to esi kaltas ir tu. - pareiškė.
Kai norėjau dar kažką jai pasakyti, mūsų dėmesį patraukė plojimai laiptinėje.
- Nuostabu! Ginčijatės kaip sutuoktiniai. - Ryan žvilgsnis trumpai sustojo ties manimi, o tuomet jis atėjo prie merginos.
Nejučiomis vėl suspaudžiau kumščius. Juk sakiau, kad išmalsiu jam dantis. Visai nesvarbu, kad Nicole ir aš pykstamės.
- O, kažkas širsta, matai ką tu gali, mažute? - vaikinas prisitraukė ją arčiau, apkabindamas per liemenį ir žvilgtelėjo į mane.
- Ji nėra daiktas, Ryan. Negali su ja daryti ką tik užsigeidęs. - suurzgiau.
- Nedarau nieko, ko ji nenorėtų, Styles. Be to, ne tavo reikalas, ką aš veikiu su savo sužadėtine. - atšovė.
Paskutinis žodis šokiravo mane, o Nicole kiek sutriko, tikriausiai išvis neketino man to sakyti.
- O, mažute, nejau jam to nepasakei? - Ryan žvilgtelėjo į tamsiaplaukę.
- Aš tik prašiau, kad paliktų mane ramybėje. - pratarė.
Susiraukiau. Po galais, kiek daug gali pakeisti vieneri metai? Nebeatpažįstu šios merginos.
- Žinot, man šito jau užteks, judu verti vienas kito. - nužvelgiau juos su panieka.
Sugebėjau pastebėti, kad Nicole mano žodžiai skaudino, tačiau ji aiškiai to nusipelno. Dabar tikrai neketinau atsiimti savo žodžių.
- Puiku, kad viską supratai, Styles. Gali keliauti sau, nesi čia reikalingas. - pridūrė Ryan. - Keliauk į butą, Nicole.
Ji linktelėjo ir atsirakino buto duris, vos jas pravėrus, namuose girdėjosi kūdikio verksmas. Ką tai reiškia?
Nicole su baime žvilgtelėjo į mane, lyg įspėdama mane arba bijodama dėl savęs. Po galais, tai ji man melavo dėl visko o ne aš jai, kaip galiu dar kažką joje įžvelgti?
- Teisingai, Styles, visi gyvena toliau. Nejau manei, kad ji lauks tavęs? - nusijuokė.
Greitai nuostaba dingo iš mano veido ir jaučiausi patenkintas, nes daugiau nebeturėsiu jokių reikalų su šiais dviem. Ir jie tikrai verti vienas kito. Bent jau neleisiu Ryan mėgautis tuo, kad jaučiuosi apgautas, sudarydamas iliuziją jog man niekas nerūpi. Taigi, tiesiog nusisukau ir nulipau laiptais žemyn, dingdamas iš to prakeikto pastato.
Advertisement
*
Stebėjau merginą besisukančią virtuvėje, kol galiausiai ji pastatė priešais mane, ant stalo, puodelį karštos arbatos. Tada prisėdo kitapus stalo, taip pat pasiimdama savo puodelį.
- Ar jau mateisi su Nicole? - tai buvo pirmas klausimas iš Kayla'os lūpų.
Linktelėjau, gurkštelėdamas arbatos.
- Ir? Kas nutiko? Juk ne dėl jos esi toks keistas, ar klystu? - susiraukė šviesiaplaukė.
- Keistas? - prunkštelėjau. - Aš piktas. Kodėl ji manęs nelankė? Ji visiška melagė. - suirzau.
- Harry, apie ką tu kalbi? - sutriko.
- Na jau, tik nesakyk, kad nieko nežinai, juk judvi draugės. - tariau.
- Tu žinai apie Ryan, tiesa? - paklausė.
- O ką aš sakiau? Jūs visi nusisukot nuo manęs. - pakilau iš vietos.
- Prisėsk, Styles. - vaikino balsas privertė mane apsižvalgyti patalpoje.
Netrukus mano akys išvydo Niall, be marškinėlių ir kiek apsimiegojusį.
- Ko dar aš nežinau? - mano antakiai pakilo iš nuostabos.
Tuomet pasigirdo Niall ir Kayla'os juokas. Blondinas priėjo prie merginos ir pakštelėjo jai į skruostą bei atsisėdo šalia.
- Palaukit, ar judu...? - man trūko žodžių.
- Žmogau, jei ketini tam prieštarauti, žinok, kad nepriimsiu to. - įspėjo Niall.
Nusijuokiau ir papurčiau galvą.
- Judu gražiai atrodot kartu, tik nustebau, kad viskas taip pasikeitė vos per metus. - susimąsčiau.
- Klausyk, jei žinai apie tą suskį Ryan, tai turi žinoti ir apie jo planus. Jis ketino išsivežti Nicole vos tu paliksi kalėjimą. - tarė vaikinas.
- Vadinasi, tai nutiks šiandien. - trūktelėjau pečiais.
- Kas tau yra, Harry? Turi jai padėti. - susiraukė Kayla.
- Padėti? - nusijuokiau. - Ji gyvena su Ryan, nors jis ją muša. Negana to, dar turi vaiką! - vėl pakilau iš vietos.
- Kvailį tu, Ryan norėjo, kad judu susipyktumėt. Tai plano dalis, kol tu sėdi čia, jis jau kraunasi lagaminus. - susinervino Kayla.
- Koks skirtumas. Jie abu verti vienas kito. Abu sumauti melagiai. - nusivaipiau.
- Tu nežinai ką kalbi. - blondinė supykusi dingo iš virtuvės.
- Styles, kodėl viską gadini? Nejau tas kalėjimas padarė tave aklą? - Niall pakilo nuo kėdės.
- Pasakyk man, ko aš nematau? - žiūrėjau tiesiai į draugą.
- Dar nesupratai? Ryan išsiveš ir Nicole, ir vaikelį, kaip manai, kam to reikia? Juk anksčiau ar vėliau sužinotum tiesą, argi ne?
- Kokią tiesą? - pasimečiau.
- Vaikelis privalo turėti tavo pavardę, nes jis tavo, Styles. - pareiškė blondinas.
Dar kartą buvau šokiruotas per šią dieną. Tik šita žinia sukrėtė labiausiai, todėl teko prisėsti. Po galais... Nejau čia ta naujiena, kurią Nicole dar lankydama mane norėjo pasakyti, bet niekada nespėjo?
×××××
Na ir intrigos, ar ne? Kaip manot, ką darys Harry? Ar pagaliau patikės bent savo draugais? Ir ko iš tiesų siekia Ryan?
-Nessa
Advertisement
Number One Commander
Life is an unfair game. If you were born rich and smart, then you were more than likely arrogant and cunning. If you were born poor and dumb, you were probably simple and ignorant. A commander is someone who protects his people regardless of their faults, position, and riches, but the Number One Commander is someone who would even protect the Galaxy itself. Join Luon Fate, an engineer and a bookworm simpleton who changed the fate of humanity. Orcs? Elves? Demons? Cultivators? Follow Luon in another fantasy, sci-fi, martial artist novel in the making. Releases on: When I have time, maybe once a week hopefully? Available On: https://creativenovels.com/novel/number-one-commander/
8 96The Forest Spirit who sought the Gods
After the Gods of Time, Nature and the Elements created this world, they took a rest under the shade of a tree they created. Thanking their creation for helping them back with its shade, they gave the tree sentience, blessed him and called him a friend. Now the Gods are half-asleep, content with only watching. The world has breathed for millenia, and the blessed tree still watches over the forest around himself. The world has changed and his life comes to an end, surrounded by loneliness. Gathering what's left of his strength, he passes his torch on, in the hope of giving a last goodbye to his friends, wherever they may be and whenever they would see. Meet and follow his first and last creation he passes his will to, a one of a kind forest spirit with... abilities (wouldn't want to spoil too much here now, would I?). Curious and cute, he will travel and meet new people, discovering the world he's in, to try and give a last goodbye to the three creation gods in his dad-tree's place.------It's my first time writing a novel! Or anything of the kind, in fact. So bash me as much as you like (within reason, of course).------This will be a world of humans, humanoïds, beasts, magic, and a heartwarming tale of travels across it. It won't always be butterflies, roses and friendship though, heavy moments are there too. Also : depictions of violence, blood and gore, nudity, strong language, alcohol and other classic +17 stuff. To the reader's discretion.
8 115Unending War
In a secluded forest, Avalel, twelve years of age, was completely oblivious to the torment of the war. His backward village was a hidden safe haven, self sufficient on its own limited resources. Although there were occasionally contact from the "Outside", as they called it, the village remained its own world, isolated and in peace. Until he stumbled upon a girl, broken by the war, hardened by its cruelty. Four years later, the Outside comes to him. Witnessing the horrors around him, his fantasies shattered by the abhorrent ruthlessness of this orderless world, he only has a single goal: to protect the ones he considers his closest in the war. A mysterious sword accompanies him, a relic of the past strangely interested in his development. A kind friend supports him, looking out for each other. A leader pursues him, obsessed with his identity. A journey of life, of death; of friendship, of enmity; of courage, of cowardice; of loyalty, of betrayal; of power, of corruption in this eternal, unending war. Cover edited at Canva, using a photo taken by myself.
8 92Dragged Into a Different World?!
There it was!The dream of dreamers!On my way home from school, I was suddenly dragged into a different world!What shall I do?!Chapters are being proofread by: DemonWing
8 192The Summoner's Call
No schedule. The first 20 or so chapters have a little cringe-inducing English. The story is slow and summoning spells are actually scarcely shown at the beginning. Old synopsis: Have you ever heard about him?Of he who was born in the city of mages?He, who once burned a kingdom to the ground?Whose spells did he wave together humbled the gods?Who made men's wildest nightmares pale before those he called from the beyond?The Hypocrite. The Thief. The Mad. The Murderer. The Calamity.History talks about those and more men, and their many deeds.What it doesn't tell is that all of them were only one man.He was known by many names.The Summoner.So, tell me, haven't you heard of him before?It doesn't matter, so listen, as I will tell his story one last time.
8 85Killing Me Softly With His Song
read and enjoy 🖤
8 102