《Roads (H.S.)》25 dalis
Advertisement
25 dalis
*Po savaitės*
Pramerkiau akis ir vėl užsimerkiau, nes mane akino per ryški šviesa.
- Mačiau, kad atsibudai, Harry. - tarė man girdėtas balsas.
Vėl atsimerkiau, tačiau kiek prisimerkiau. Bandžiau įžvelgti kažkieno siluetą. Visgi pirmiausiai akys užkliuvo už antrankių ant mano riešo ir lovos turėklo. Šitai priminė man, kad vis dar esu kalinys.
- Ar tai būtina? - paklausiau, pajundindamas prirakintą ranką.
Mano balsas buvo toks žemas, lyg ilgą laiką būčiau nekalbėjęs.
- Taip, nes gulėjai čia savaitę ir niekas negalėjo žinoti kada nubusi. - paaiškino Luke.
- Savaitę?! - nustebau.
- Leo minėjo, kad tave vėl užpuolė, tačiau niekas taip ir nežino visų detalių. - tarė, žiūrėdamas į ligos istoriją.
Susiraukiau. Kodėl jis nepasakė, kad tai Ewan'o darbas? Nejau Leo paklausė manęs ir atkeršijo pats? Velniava...
- Kada mane išleisit? - domėjausi.
- Šiandien. - vaikinas priėjo arčiau su švirkštu rankose.
- Taip greitai? - susiraukiau, stebėdamas ką jis daro.
- Milos įsakymas, nes šiandien vyks tavo teismas, po kurio bus aišku kiek liksi kalėjime. - tarė.
- Teismas? Velnias, buvau pamiršęs apie tai. - susimąsčiau.
Kol galvojau, Luke patikrino švirkštą ir priėjo arčiau manęs, ketino kažką suleisti, tačiau refleksų dėka sugriebiau jo ranką.
- Kas tai? - žiūrėjau į medikamentą jo rankoje.
- Nuskausminamieji. Būsi teismo salėje, prireiks susikaupimo, o ne veriančio skausmo pašonėje. Nesi dar sugijęs, Harry. - įspėjo.
- Atsiprašau, tiesiog nežinau kuo galiu pasitikėti. - patraukiau savo ranką.
Luke tik linktelėjo ir suleido man vaistus. Netrukus prisiminiau, kad prieš atsijungiant, kalėjime mačiau Michelle.
- Ar galiu pasikalbėti su Mila? - paklausiau.
- Žinoma, pakviesiu ją. - vaikinas išėjo iš palatos.
Po minutėlės į palatą įžengė mergina. Ji pažvelgė į mane kiek sunerimusi, mačiau tai jos akyse.
- Luke sakė, kad kvietei mane. - tarė.
Linktelėjau.
- Kai mane padūrė ir likau kameroje vienas, rodos, mačiau Michelle. - pasakiau tiesiai šviesiai.
Advertisement
Mergina susiraukė, o tada nusijuokė.
- Buvai ties mirties riba, Harry. Nors tuo ir netikiu, kiti tuo metu mato įvairius dalykus. - paaiškino.
- Galėjau mirti? - tas faktas mane šokiravo.
- Tai juk ne pirmas kartas, ar ne? - prisiminė.
- Panašiai buvo per avariją. - pažvelgiau į savo rankas.
- Žinai, tu nekaltas, kad tą naktį mirė mano sesuo, Harry. - Mila žiūrėjo į mane, jaučiau tai.
- Lengva taip sakyti, tačiau jausmas priešingas, kai viską išgyveni. - pakėliau akis į ją.
Mergina tylėjo, nes tikrai nežinojo ką man teko iškęsti. O dar ši situacija... Vėl esu ties riba, kai noriu apsaugoti žmogų. Tik priešingai nei su Mi, šįkart galiu tai padaryti. Galiu išgelbėti Nicole nuo kalėjimo.
- Teismas įvyks po poros valandų, turi būti tam pasiruošęs, Harry. Sulauksi visokių reakcijų, todėl turi valdytis. - įspėjo Mila.
- Ar panašu, kad galėčiau ką nors padaryti? - pavarčiau akis.
- Tu supratai ką norėjau pasakyti. - atsiduso.
Linktelėjau ir pažvelgiau pro langą.
- Ryan kūnas neatsirado, tačiau salėje bus Zayn. Pasistenk jo neužmušti, gerai?
- Ne aš pasamdžiau žmogų, kad mane nudėtų. - pareiškiau.
- Palauk, ką pasakei? - susiraukė mergina.
- Nesvarbu. - papurčiau galvą.
- Netiesa. Jei kažkas bandė tave nužudyti ir dar su įsakymu, turi apie tai pasakyti teisme, Harry. - rimtai tarė.
- Kas iš to? Pažiūrėk į mane, aš ligoninėje, nes užpuolimas nebuvo atsitiktinis. Ir tu žinai, kad tai ne pirmas kartas, tačiau po pastarojo niekas nepasikeitė. - išsakiau viską, kas buvo susikaupę.
- Pasikeis jei įduosi Zayn. Rasime liudininką, kuris patvirtins tai. Juk turime kaip įrodymą tavo žaizdą ir sumušimus.
- Aš išprovokavau Ewan tai padaryti, supranti? Nors jis ir laukė manęs kameroje, norėjau pastatyti jį į vietą už muštynes kieme. - žodžiai išsprūdo savaime.
- Tai vėl buvo Ewan'o darbas? - pasitikslino.
- Kam tai rūpi? - atšoviau.
Advertisement
- Mi rūpėtų, kaip ir Nicole'i. - tvirtai pasakė.
- Tiesiog nesikišk. Nenoriu sėdėti kalėjime dar ilgiau, nes Z vis tiek turės kitą planą. - atsakiau.
Mergina linktelėjo, pagaliau man nusileisdama. Priėjo arčiau ir atrakino antrankius bei davė man uniformą.
- Persirenk, būsi palydėtas į teismą. - ji paliko mane vieną palatoje.
*
Sėdėjau teismo salėje jau visą valandą, o byla vis dar buvo neišnagrinėta. Kol buvo apklausiami skirtingi liudininkai, vis tvirtindavau, kad dėl Ryan kaltas aš. Visgi nesugebėjau paminėti jog kalėjime buvau užpultas dukart dėl Z kaltės.
Pasukau galvą į salėje sėdinčius žmones, akimis išvysdamas Nicole ir kitus. Zayn sėdėjo atskirai nuo visų, kas leido nuspėti jog jie nebebendrauja.
- Gerbiama teisėja, ar galėčiau pateikti naujos informacijos? - Mila pakilo iš savo vietos.
Teisėja linktelėjo sutikdama, tikriausiai norėjo pagaliau baigti šį posėdį ir tikėjosi, kad Mila, kaip tardytoja, rado tai, kas viską užbaigs.
Susiraukiau, kai mergina trumpai žvilgtelėjo į mane ir lyg sušnabždėjo žodį "atleisk" ar kažką panašaus. Po velnių, ką ji ketina daryti?
- Noriu parodyti kelis įrašus iš kalėjimo stebėjimo kamerų bei garso įrašą ir apklausti liudininką, kas turėtų pakeisti visą teismo procesą. - dabar jos žvilgsnis buvo skirtas asmeniui tarp žiūrovų.
Visa salė kėlė triukšmą, todėl teisėja juos nutildė ir leido Milai pradėti.
Netrukus ekrane pasirodė trumpi įrašai: kaip kieme buvau užpultas Ewan'o, vėliau ir kalėjimo kameroje, kur pastūmiau Leo ir buvau padurtas. Tuomet girdėjosi balso įrašas:
"... Jei kažkas bandė tave nužudyti ir dar su įsakymu, turi apie tai pasakyti teisme, Harry.
...
Kas iš to? Pažiūrėk į mane, aš ligoninėje, nes užpuolimas nebuvo atsitiktinis. Ir tu žinai, kad tai ne pirmas kartas, tačiau po pastarojo niekas nepasikeitė.
...
Pasikeis jei įduosi Zayn. Rasime liudininką, kuris patvirtins tai. Juk turime kaip įrodymą tavo žaizdą ir sumušimus. ..."
Tuomet ekrane pasirodė vaizdas, kuriame aiškiai matoma, kad Z lankėsi pas Ewan'ą.
Sėdėjau šokiruotas ir negalėjau patikėti, kad Mila mane apgavo, įrašydama mūsų pokalbį. Tikriausiai ji nematė kitos išeities. Velnias, kas dabar bus?
Mano mintis greitai nutraukė šurmulys salėje, kurį sukėlė Z, kai bandė pabėgti, tačiau prie durų buvo sulaikytas pareigūnų ir atvestas į salė vidurį. Kur netrukus pasirodė ir Leo. Ką jis čia veikia?
- Gerbiama teisėja, norėčiau patvirtinti visus rastus įrodymus. Pats gelbėjau teisiamąjį Styles nuo Ewan'o užpuolimo kieme, o jis išgelbėjo mane kalėjime. Jei nebūčiau ten pasirodęs teisiamasis būtų jau nebegyvas. - pareiškė Leo.
Šiurpas vėl nubėgo mano kūnu, kai pagalvojau, kad galėjau būti miręs. Visa salė dabar žiūrėjo į mediką Luke, kuris taip pat čia buvo.
- Ar galite pasakyti kokia teisiamojo būklė? - paklausė teisėja.
- Vaikinas po užpuolimo nubudo tik šiandien, visą savaitę buvo be sąmonės. Ir taip, jis buvo ties mirties riba. - pasakė.
- Teisiamasis Harry Styles, žodis suteiktas jums. - tarė teisėja.
Pakilau iš vietos ir kiek pasirėmiau ranka į stalą susiraukdamas, nes pajutau skausmą pašonėje. Po galais, kokie buvo tie nuskausminamieji jei taip trumpai veikė?
- Nežinojau nieko apie šiuos įrodymus. Tačiau viskas yra tiesa. - ranka užsiėmiau už šono.
Toje vietoje dabar pasirodė kraujas, todėl buvau priverstas atsisėsti ir keliskart sumirkčioti akimis, mat pasidarė silpna, vaizdas tapo neryškus. Kas per mėšlas?
Tikrai nežinau kaip vyksta teismo procesai ar kokia tvarka kalėjime, tad sorry. :D
Žinoma, ši dalis tikriausiai kiek nuobodi, bet ji labai ilga, nes net negalėjau sustoti rašyt, kas man yra wow. :o
Žodžiu, vis tiek lauksiu to, ko jūs tikitės toliau.
Prašau, parašykit kažką. :)
-Nessa
Advertisement
An Unwavering Craftsman
Given the hereditary nature of classes, everyone expects Damien—the child of two high-tiered adventurers—to be granted a high-tier combat class of his own. Expectations are betrayed, however, when Damien finds himself instead saddled with a crafting class of the lowest possible tier: [Neophyte Tailor]. Left practically crippled compared to those with better classes, Damien wants to avoid becoming a pawn in the machinations of the nobility, desiring only to grind his level in peace while wondering why the usual rules of inheritance were broken. Was it his desire to excel by his own effort, rather than an unearned blessing from a god? Did the Five take offence at his opinions on the unfairness of hereditary classes? Or maybe it was something to do with the alien voice that intruded on his ceremony? A voice that offers great power, and freedom from the tyranny of the Five, but that never names its price. This story is litRPG-lite. While the class someone possesses controls most of their lives, people don't get dinged at for every level they gain, nor can they see their status without undergoing a special ritual. The MC has no romantic interest. Crafting is merely a way to game the system, and doesn't feature heavily in the story, aside from a few descriptions on how they're carrying out the system abuse. There is, on one unfortunate occasion, maths. The pace is quick. This was a participant in the Spring 2022 writathon. (i.e. it was posted as-written at high speed. I may give it another editing pass in the future.)
8 182Humanity Extinguished
I had the same nightmare again. The loss of my first life continues to haunt me, but now it aches like an old wound. A more grievous injury to my psyche was the losses yet to come and the inevitable hellscape I would return to again and again. Reincarnation is my curse. The lives themselves weren't all that bad. Losing people you cared about hurt and all, but even that pain was preferable to experiencing the nothingness between lives for months at a time. It was enough to drive anyone mad. Now I have to focus on breaking this horrible cycle. Thankfully I have all the time in the world. Trace is an average man driven by extraordinary circumstances in an indifferent and cruel world. His reincarnations give him a few key advantages but also take a heavy toll on him. He lives in a world where magic is uncommon and underpowered compared to the limitless physical adaptations you can acquire by getting your hands a little bloody. This story is one of hardship and terrible lows, but also monumental achievements and grand heights. The main character has flaws. While some of these flaws will fade with time, others will worsen. Thank you for taking the time to read my synopsis. I plan to release 2-3 chapters a week. Cover art is 'The Siege and Destruction of Jerusalem by the Romans Under the Command of Titus, A.D. 70' by David Roberts.This art is in the public domain.
8 140A royal family and a caring thief(Spikedash)COMPLETED
hey guys Spike_Dash here this is an mlp fanfic i made beacause im bored and this has slow updates hope you like it.they ae humans in he storyspike-15twilight-19rainbow-16pinkie-16sunset-17fluttershy-18applejack-17rarity-19scootaloo-11sweetie belle-11applebloom-11etc.sorry for the spelling and the grammarchaoi do not own mlp characters nor the songs
8 121D&B + Golden Apple ¦ Oneshots!
This is my first oneshot book i hope you guys like this
8 73fuck you
It's really a "enemy's" to lovers type of thing. I will most likely make it a slow burn because getting into things really fast just annoys me so much. This is a fanfic about ashtray from euphoria. He's not gonna be a 12 year old in this. You and him are 16. And i will try to put out as much chapters as i can at once.(now looking back at it they're not really enemy's but it's ok)
8 144I miss you Pucca || Garu's story
Pucca had to leave Sooga Village. At first Garu enjoyed it but soon he began to miss the chases, hugs and kisses he received everyday. This story is mainly in Garu's perspective. please don't hate me for this ;-;
8 255