18 dalis

Prasibudęs pažvelgiau į Nicole, kurios veidą apšvietė mėnesiena. Tikriausiai buvome kiek pavargę, tad net nepastebėjome kaip užmigome.

Patraukiau kelias sruogas merginai nuo veido. Ji tik pasimuistė ir miegojo toliau, tai sukėlė šypseną mano veide. Netrukus Nicole pramerkė akis.

- Pažadinau? - kilstelėjau antakį.

Ji lengvai papurtė galvą.

Tamsiaplaukė lėtai apsidairė ir jos akys užkliuvo už mano rankos apsikabinusios jos liekną kūną, taip laikydamos ją prie manęs. Puikiai galėjau jausti, per mūsų pusnuogius ir susiglaudusius kūnus, patankėjusį merginos širdies ritmą. Tuomet ji atsitraukė ir pradėjo ieškoti bei rengtis savo rūbus.

- Kažkas ne taip? - susiraukiau ir taip pat apsirengiau.

- Tai jau antras kartas... - sušnabždėjo, kiek sumišusi.

Greitai sugriebiau jos ranką, kol ji nespėjo išlipti iš automobilio. Mergina staiga atsisuko į mane.

- Kas negerai? - paklausiau dar kartą.

- Negalime to daryti, Harry. - papurtė galvą.

- Kodėl ne? - sutrikau.

- Tai nebus tikra. Tu vis dar myli Michelle. Nenoriu būti žaislas, kad ją pamirštum. - patraukė savo ranką.

- Ir nesi tokia. - tariau.

- Nereikia, Harry. Kaip ir sakei, tu nepasiruošęs pasirinkti. - ji išlipo laukan.

- Nicole, palauk. - išlipau ir aš.

Tačiau tada įvyko tai, kas sužlugdė visas mūsų abiejų viltis.

- Stot! Policija! - suriko žmonės netoliese.

Tiek mane, tiek Nicole apakino ryški žibintų šviesa, nukreipta į mus. Netrukus pareigūnai priėjo prie mūsų, neduodami nė menkiausios galimybės pasprukti.

- Turite teisę tylėti. - tarė vienas jų, kai uždėjo antrankius merginai ir vedė ją į policijos automobilį.

- Palaukit, negalite taip elgtis! Ji nieko nepadarė! - priešinausi, kai išvydau išsigandusį tamsiaplaukės veidą.

- Jūs taip pat važiuosite su mumis. - kitas pareigūnas prirėmė mane prie automobilio ir uždėjo man antrankius.

- Neturite teisės mūsų kaltinti! - toliau priešinausi.

- Vaikine, esate įtariamas bendradarbiavimu su šia panele, kuri manoma, kad įvykdė žmogžudystę. - paaiškino faras.

- Velnias... - sumurmėjau.

**

Neilgai trukus atvažiavome į nuovadą. Dar greičiau buvau pasodintas už grotų, mat areštavo parai, o kas bus vėliau dar nenuspręsta. Pirmiausiai, jie apklaus Nicole, o tada mane.

Sėdėjau ant kietos vienutės lovos ir spoksojau į grotas, galėdamas galvoti tik apie tai, koks pusgalvis esu. Neturėjau jos išleisti iš tos mašinos, privalėjau ją apsaugoti.

- Argi nesakiau, kad ji tau sukels problemų? - balsas atkreipė mano dėmesį.

Pakėliau akis, kitapus grotų išvysdamas Zayn. Šiuo metu, pirma į galvą atėjusi mintis buvo tik tai, kaip norėčiau jį užmušti.

- Tai tavo darbas, ar ne? - puoliau prie grotų.

Tamsiaplaukis kiek atsitraukė, kad jo nepasiekčiau.

- Neturėjai su ja prasidėti, H. - papurtė galvą.

- Norėjau jai padėti, o tu viską sugadinai. - atkirtau.

- Žinai, galiu tave ištraukti, jei nori. Tačiau ta mergina liks čia dar ilgai. - nusijuokė.

- Kaip gali būti toks beširdis? - šlykštėjausi.

- Toks gyvenimas, brolau. Esi dar per jaunas, kad suprastum kas gerai, o kas blogai.

- Tu sumautas šunsnukis. Negaliu patikėti, kad laikiau tave savo draugu. - susiraukiau.

- Dėl ko tiksliai tu pyksti, Harry? Nejau įsimylėjai tą mergiotę? - prunkštelėjo.

Norėjau atsikirsti, tačiau supratau, kad nežinau ką turėčiau atsakyti. Aš net neįsivaizduoju kas iš tiesų sieja mane ir Nicole. Tik žinau, kad kai esu su ja, galiu nors trumpam pamiršti Michelle. Ir štai ką ji turėjo omenyje... Aš naudojausi ja, kad pabėgčiau nuo Mi. Privalėčiau pamiršti Michelle ir tik tada pradėti naujus santykius su Nicole. Jei tikrai to noriu.

- Tikriausiai juokauji? - Z žiūrėjo tiesiai į mane.

Susiraukiau, nes visiškai nesupratau apie ką jis kalba.

- Tu tikrai ją įsimylėjai. Kaip greitai ji privertė tave pamiršti Michelle, H?

Nusisukau nuo jo. Neketinau diskutuoti šia tema.

- Ji tau atsidavė, ar ne? Štai kodėl negali jos palikti, tiesa? Atsakyk. - neatlyžo jis.

- Žinai, nesi mano draugas, Z. Nešdinkis iš čia. - pažvelgiau į jį.

- Pasiliksi kalėjime dėl tos mergos? Ji tikrai gerai susuko tau galvą. - nusijuokė.

- Dink ir negrįžk. - sumurmėjau.

Jaučiausi įsiutęs. Jei tik nebūčiau už grotų, tuoj pat susimuščiau su Zayn. Esu tikras dėl to visu šimtu procentų.

- Ką gi, tuomet galiu tik palinkėti sėkmės kapstantis iš šito mėšlo, Harry. - tarė ir dingo iš patalpos.

Vėl atsisėdau ant kietos lovos, tačiau šįkart rankų pirštus panerdamas į plaukus. Mane kankino nerimas ir baimė. Bijojau, kad merginą gali uždaryti ilgam laikui, nors tikiu jog ji nenusikalto. Ir nerimavau dėl to, kad mano baimė lyg įrodymas kaip stipriai bijau prarasti Nicole. Lyg iš tiesų ją mylėdamas...

Tai štai, spėju, kažkas ilgai laukė dalies ir ji gavosi kiek trumpa, bet tikiuosi, kad nenusivylėt. :)

Lauksiu jūsų