"Babydoll. Fuck Reality"

Lexi

Vaikinas apsisuko ir pažvelgė į mane.

- Kodėl tai ištarei? - atsargiai paklausė.

- Juk tu Harry, ar ne? - nusijuokiau.

- Taip, bet kodėl prisimeni mane, o ne Zayn? - susiraukė.

Papurčiau galvą, kiek sutrikusi.

- Ar mes nebuvome artimi? Turėčiau tavęs neprisiminti? - pasimečiau, žvilgtelėdama į žiedą ant piršto. - Kodėl manau, kad melavai ir tai tu esi mano sužadėtinis?

Žaliaakis žiojosi kažką sakyti, bet tuomet tiesiog prisėdo ant kėdės. Tikriausiai bandė suprasti ką pasakiau.

- Klausyk, Lexi, aš tau tik draugas. Negalėčiau pasinaudoti tuo, kad neprisimeni Zayn. Jis tavo gyvenimo meilė, ne aš. - tarė.

Susiraukiau.

- Aš jo nepažįstu, Harry. Jei tu teisus ir aš praradau atmintį, tuomet šitai likimas, nes pamenu tave. - atsakiau.

Vaikinas žvelgė į mane neįskaitomu žvilgsniu. Negalėjau suprasti apie ką jis dabar galvoja, todėl tiesiog uždėjau savo ranką ant jo rankos. Jis pažvelgė į mūsų rankas ir spustelėjo maniškę, kas privertė mane šyptelėti.

*Po savaitės*

Laukiau kol Harry atvažiuos ir pasiims mane iš ligoninės, nes šiandien mane išrašė. Dairiausi aplinkui automobilių aikštelėje, kai akys užkliuvo už vaikino, kurį jau mačiau. Tiesa, Harry man papasakojo viską, ko neprisimenu. Taip pat visas detales, kurias praleidau būdama komoje.

Matytas vaikinas, kurį pastebėjau tolumoje, dingo iš mano akiračio. Nespėjau apsidairyti, kai buvau staiga priremta prie pastato sienos. Norėjau rėkti, bet mano burna buvo greitai užčiaupta, kai akys sutiko tamsias, rudas akis. Šiurpuliukai nubėgo mano kūnu, lyg kažką primindami.

- Praėjo savaitė ir tą laiką tu buvai su Harry, kai turėjai būti su manimi. - sumurmėjo.

Stipriai pastūmiau jį nuo savęs.

- Nepažįstu tavęs. Ir tu man net neprimeni to vaikino, apie kurį pasakojo Harry. - atkirtau.

Tas Zayn, apie kurį kalbėjo žaliaakis, buvo man geras, dėl manęs būtų padaręs viską. O šis... Tikras idiotas.

- Esu tas pats Zayn, kurį įsimylėjai. Būtent toks, kurį sutikai degalinėje. - atšovė, ignoruodamas mano žodžius.

Susiraukiau. Degalinėje? Ką aš ten veikiau?

Pakėliau akis į tamsiaplaukį, kuris man nespėjus nė sureaguoti, prisitraukė mane arčiau savęs ir prispaudė savo lūpas prie manųjų. Priešinausi jam, tačiau jis buvo per stiprus. Vos bučinys nutrūko, trenkiau vaikinui antausį ir jis atsitraukė, tačiau juokėsi.

- Arši lėlytė, visai kaip tada, kai susitikome. - pasitrynė skruostą.

- Nė iš tolo nesi tas Zayn, kurį turėčiau mylėti. Kuri mergina pamiltų vaikiną vien už grubumą? - susiraukiau ir vėl.

- Tu pamilai. - atsakė.

Išgirdau automobilio variklio garsą netoliese, kai jis pagaliau sustojo prie manęs ir Zayn. Iš jo išlipo Harry ir priėjo prie manęs.

- Zayn. - H pasisveikino.

Vaikinas tik linktelėjo. Harry padėjo man įsėsti į jo automobilį. Tuomet persimetė su Zayn porą žodžių ir sėdosi už vairo.

Mačiau tamsiaplaukio žvilgsnį į mane, žinojau, kad jis džiaugiasi pavogęs iš manęs bučinį, todėl norėjau jam parodyti, kad tai man visiškai nieko nereiškė. Taigi, Harry tik užvedus automobilį, atsukau jo veidą į savo ir sujungiau mūsų lūpas. Žaliaakis kiek sutriko, tačiau atsakė į mano bučinį. Kai atsitraukiau, per langą mačiau piktą Zayn veidą, kas įrodė, kad mano sumanymas pavyko.

- Važiuok. - paraginau Harry, kol šis vis dar buvo nustebęs.

Ilgiau nebelaukdamas, jis pajudėjo iš aikštelės. Kol buvome kelyje, žiūrėjau į vaizdus lekiančius pro langą. Žinoma, galvojau ir apie du skirtingus bučinius. Negaliu ištrinti Zayn bučinio iš atminties, tačiau jis elgėsi kaip tikras idotas. O Harry... Jis man malonus.

Galiausiai sustojome prie didelio namo. Abu išlipome iš automobilio ir aš nusekiau paskui vaikiną. Tiesą sakant, net neįsivaizduoju apie ką jis galvojo visą kelią. Vos įžengus vidun į namą, jis sustabdė mane.

- Kodėl tai padarei? - paklausė.

- Ką padariau? - atsisukau į jį.

- Kodėl mane pabučiavai, Lexi?

- Tu man patinki, Harry. Labai patinki.

Žaliaakis akimirką žvelgė į mane, tuomet nusuko žvilgsnį kitur.

- Negali manęs įsimylėti, Lexi. Tu myli Zayn. Ir aš negaliu taip su juo pasielgti. - tarė vaikinas.

- Galbūt mylėjau Zayn, bet dabar esu čia su tavimi, o ne su juo. - atsukau jį į save.

- Lexi, aš nesinaudosiu tuo, kad tu jo nepameni.

- Aš myliu tave, Harry. - žvelgiau jam į akis.

- Juk tu ne rimtai, taip?

Nusijuokiau iš tokio jo pasimetimo.

- Ar šitai irgi atrodo kaip melas? - suliečiau mūsų lūpas.

Jis negalėjo neatsakyti. Pajutau tarp mūsų ryšį jau tada, kai pabučiavau jį automobilyje prie ligoninės. Ir vis dar manau, kad iki kol netekau atminties, tarp mūsų šis tas buvo, tačiau Harry šią dalį visada nuslepia.

Pajaučiau vaikino rankas ant mano liemens, kai jis mažais žingsneliais vertė mane eiti atgalios. Bučinys nenutrūko nė akimirkai, kol nugara paliečiau sieną. Tuomet žaliaakio lūpos slinko žemyn, prie mano kaklo, apnuoginto peties, raktikaulio... Užmerkiau akis mėgaudamasi šia akimirka. Rodos, daugiau nieko ir nereikėjo. Tačiau malonumas truko vos sekundę...

- Ar sutrukdžiau? - balsas tarpduryje, privertė Harry nuo manęs atsitraukti.

- Z, aš galiu tai paaiškinti. - garbanius, susinervinęs, ranka perbėgo per savo plaukus.

- Neprivalai nieko aiškinti. Šis asmuo jau išeina. - atsistojau priešais H.

- Klysti, lėlyte. Neišeisiu iš čia, bent jau tikrai ne vienas. - jis staiga čiupo mane už riešo.

Pasimečiau ir to užteko, kad Zayn pradėtų temptis mane iš namo, prieš mano valią. Harry norėjo man padėti, mačiau tai, tačiau jis nežinojo ką daryti. Tikriausiai nenorėjo pyktis su draugu, ką jau minėjo anksčiau. Visgi aš pati žinojau ką turiu daryti.

- Paleisk mane, aš niekur su tavimi neisiu. - priešinausi.

- Nejaugi? Leisk tau priminti, kad tu mano sužadėtinė, Lexi. - jis pažvelgė į mane, sustodamas kieme.

Tuomet šiurkščiai ištraukiau savo riešą iš jo gniaužtų.

- Žinai, neturi į mane jokių teisių nuo tada, kai palikai mane ligoninėje vos man diagnozovo komą. - nusimoviau sužadėtuvių žiedą ir mečiau jį į Zayn. - Tu man niekas. Ir aš myliu jį, ne tave. Myliu Harry. - pasitraukiau prie H.

Mačiau kaip žodžiai gniuždė vaikiną priešais mano akis. Nenorėjau būti žiauri, tačiau pasakiau tiesą.

- Pamilai Harry, geriausią mano draugą? Kodėl negalėjai įsimylėti ko nors kito? - tylūs žodžiai paliko jo lūpas.

- Jis buvo šalia, kai nebuvai tu. - paprastai atsakiau.

Akimirką vaikinas tylėjo, tuomet pažvelgė į mane ir H bei šyptelėjo.

- Tai likimas, ar ne, brolau? - kreipėsi į Harry. - Saugok ją. - su tais žodžiais, jis išėjo.

Ar kas nors tikėjosi, kad Zayn Malik gali pasiduoti? Ar tai dėl Lexi laimės? O kas bus jei ji viską prisimins? Ką turėtų daryti pats Harry? Nejau vėl grįžome prie meilės trikampio?

Nuomonių & votes.

-Nessa