"Babydoll. Fuck Reality"

Harry

*Po metų*

Diena, kai Zayn sužinojo, kad Lexi komoje, apvertė mūsų gyvenimus aukštyn kojomis. Jam nebuvo nieko svarbiau už Lexi, tačiau tą akimirką jis prarado visas viltis. Jis nebesitikėjo, kad jo mylimoji gali pabusti ir tai skaudino ne tik jį, net ir aplinkinius - artimiausius draugus.

Ir nežinau kodėl, tačiau aš nepasidaviau. Tikėjau Lexi jėgomis, ji privalėjo pabusti. Ji turėjo grįžti į gyvenimą...

Štai kodėl dabar buvau jos palatoje ir stebėjau ją. Ignoravau visus faktus, kad dėl buvimo čia Mia mane paliko. Ji puikiai suprato, kad vis dar esu neabejingas Lexi. Nesmerkiu jos, žinau, kad ji tik nenorėjo jaustis nemylima. Tikiuosi, kad Mia ras tą, kuris ją mylės ir vertins labiau nei aš.

Prieš kelias savaites Lexi gydytoja pranešė, kad blondinukės kūnas vėl ėmė tinkamai funkcionuoti. Gydytojos nuomone, vien dėl to, kad nuolatos lankiau ir kalbėjausi su Lexi. Mat taip bandžiau ją prikelti gyvenimui, paskatinti kovoti, kad pagaliau nubustų. Visgi neprisiėmiau jokių nuopelnų.

Žiūrėjau į blondinukę, kuri ramiai gulėjo. Dabar atrodė, kad ji tiesiog miega, nes visi buvę aparatai tapo nebereikalingi, kai jos kūnas ėmė atsigauti. Mano dėmesį patraukė atidaromų durų garsas, pro kurias į palatą įžengė Zayn.

- Maniau nebepasirodysi. - pakilau nuo kėdės, buvusios prie Lexi lovos.

- Turėjau reikalų. Kaip ji? - paklausė.

- Prabėgo metai, o tu klausi manęs kaip ji? Ne aš turėjau čia būti, o tu, Zayn. - atšoviau.

Mane siutino tai, kad jis čia pasirodydavo vos kartą per mėnesį. Nuo tos dienos, kai jį išrašė iš ligoninės, mačiau jį rečiau nei tada, kai turėjome reikalų su mafija. Tuomet jis būdavo užsiėmęs su siuntomis ir nuolatiniu bėgimu nuo policijos, tačiau dabar... Kur jo pasiteisinimas?

- Nepradėk, gerai? - suurzgė. - Puikiai žinau, kad Mia tave paliko. Manai nesuprantu, kad tai dėl jos? - mostelėjo ranka į Lexi.

Susiraukiau ir sugniaužiau kumščius. Pykau ant Zayn už tai, kad dabar blondinukė jam tapo lyg koks daiktas.

- Negaliu patikėti, kad šitaip elgiesi. Kur dingo tie jausmai Lexi? Juk myli ją, ar jau nebe? - nesupratau.

Vaikinas akimirką tylėjo, lyg apie kažką susimąstydamas. Tuomet pažvelgė į mane, kiek nurimęs. Jo žvilgsnis nukrypo į Lexi ir jis visiškai pasidavė emocijoms.

- Lengviau įtikinti, kad ji man niekas, nei leisti jai nukentėti dar kartą. - sušnabždėjo.

- Apie ką tu kalbi? - sutrikau.

Jis šiurkščiai nusibraukė vieną išdavikę ašarą, pradėjusią riedėti jo skruostu ir žvilgtelėjo į mane.

- Niekas negali to pakeisti, Harry. Aš įklimpau ir negaliu apsaugoti net artimiausių žmonių, o ką jau kalbėti apie Lexi. - sumurmėjo.

- Aš nesuprantu, Z... - papurčiau galvą. - Į ką tu vėl įsivėlei, brolau?

Zayn trumpai užmerkė akis. Tą pačią akimirką ėmė pypsėti prie Lexi likęs prijungtas vienas apratas, kuris rodė, kad ji dar gyva. Z pažvelgė į blondinukę persigandęs, kai mergina staiga atmerkė akis ir įkvėpė taip reikiamo oro, lyg po skendimo.

- Zayn, po velnių, pakviesk ką nors! - surikau ant jo, kai Lexi vėl užsimerkė.

Puoliau prie merginos, kai Z atsipeikėjęs išbėgo iš palatos. Spėju, jis taip pat prisiminė avariją ir skendimą.

Netrukus Lexi palata buvo pilna gydytojų ir slaugių, o aš ir Zayn turėjome išeiti. Koridoriuje, nekantriai laukdamas, vaikščiojau pirmyn ir atgal. Kol Z tiesiog ramiai sėdėjo ant kėdės, galbūt kiek sumišęs.

- Ar viskas gerai? - nusprendžiau paklausti.

Jis lėtai papurtė galvą ir pakėlė akis į mane.

- Nors prabėgo metai, vėl prisiminiau visus kraupius avarijos vaizdus. Buvau bejėgis, negalėjau jai padėti, Harry. - sunkiai tarė žodžius.

Dabar supratau, kad Zayn visą šį laiką niekada apie tai nekalbėjo. Jis mums taip visko ir nepapasakojo, ką teko iškęsti. Sunku suvokti, kokį košmarą patyrė jis ir Lexi.

- Ei, visa tai jau baigėsi. Neprivalai to pasakoti, Z. - uždėjau ranką ant jo peties.

Jis tik linktelėjo. Tuomet atsidarė Lexi palatos durys ir visi iš jos išėjo. Viena slaugė dar stabtelėjo prie mūsų.

- Galite ją aplankyti, jei norite. Dabar jai reikia artimųjų aplinkui ją. - šyptelėjo ir nuėjo tolyn.

Žvilgtelėjau į Z, kuris pakilo nuo kėdės. Linktelėjau, leisdamas jam eiti pirmam, kol aš giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Tada nusekiau paskui Zayn.

Mums įžengus į palatą, išvydome blondinukę užmerktomis akimis. Visgi, kai Z prilietė jos ranką, ji atsimerkė ir pažvelgė į mus.

- Kaip jautiesi? - švelniai paklausė Zayn.

- Manau, gerai. - vos šyptelėjo.

Susiraukiau, kai jos žvilgsnis ėmė klaidžioti po palatą ir kelioms sekundėms sustodavo ties manimi. Kažkas ne čia taip, jaučiu tai.

- Džiaugiuosi, kad pagaliau nubudai, mieloji. - Z išties buvo valdomas gerų emocijų.

- Mieloji? - Lexi nervingai nusijuokė ir patraukė savo ranką nuo Zayn.

Tuomet jos akys sustojo ties žiedu ant jos piršto.

- Ar aš susižadėjusi? - paklausė ji.

Negalėjau net įsivaizduoti, kas dabar dedasi Zayn viduje. Todėl priėjau kiek arčiau merginos lovos ir linktelėjau, taip atsakydamas į jos užduotą klausimą.

- Tu Lexi Brooks Tomlinson, prieš metus susižadėjai su Zayn Malik. - ranka parodžiau į Z. - Tačiau po to judu patekote į avariją ir iki dabar buvai komoje. - paaiškinau.

Mergina žiūrėjo į žiedą ant savo piršto, kiek pasimetusi. Tada pažvelgė į Zayn, kuris manau, vis dar tikėjosi, kad viskas yra tik pokštas.

- Tai tu nesi mano gydytojas? - paklausė.

Zayn staiga atsitraukė nuo jos. Galėjau jo žvilgsnyje matyti, kad jis sužlugdytas.

- Po velnių, kodėl ji manęs neprisimena?! - susinervino.

- Nežinau. Tai privalo būti laikina. - ieškojau bet ko, kas bent kiek jį nuramintų.

Z papurtė galvą ir žvilgtelėjo į sumišusią Lexi, kai tiesiog neiškentęs, išlėkė pro duris.

- Zayn, palauk! - ketinau jį vytis.

- Harry. - išgirdau Lexi balsą už savęs.

Ištartas mano vardas iš jos lūpų, privertė sustoti ir nedaryti daugiau nė žingsnio toliau.

Tai kas laukia Zayn? Kodėl Lexi prisimena tik Harry?

Nuomonių & votes.

-Nessa