"Babydoll. Fuck Reality"

Harry

Negalėjau patikėti tuo kas dedasi aplinkui mus. Vieną akimirką džiaugėmės Zayn ir Lexi sužadėtuvėmis, o kitą - esame palūžę. Tikriausiai niekas iš mūsų nesitikėjo tokio likimo pokšto.

Norėjau pasakyti Z, kad taip nesijaudintų dėl Lexi, tačiau nesugebėjau, man trūko žodžių. Kaip galėčiau pasakyti draugui, kad jo mergina komoje? Niekaip.

Į palatą įžengusi Zayn, senų laikų draugė, nutraukė mano bandymus pasakyti ką nors apie Lexi būklę. Tikriausiai giliai viduje dėkojau jai už tai, tačiau Z vis tiek kada nors turės tai sužinoti.

Mačiau tik tai, kad Saros pasirodymas, privertė Zayn kiek sunerimti. Ir aš net neįsivaizduoju kodėl.

- Kodėl tu čia? - paklausė Z.

- Buvau netoliese, kai tu ir Lexi patekot į avariją. - atsakė.

- Palauk, tu juos išgelbėjai? - sutrikau.

Mergina linktelėjo. Po galais, tik Sarai turėtume būti dėkingi, kad mūsų draugai vis dar gyvi.

- Nepadėkosi jai? - pažvelgiau į Zayn, kuris buvo kiek susimąstęs.

- Ačiū. - tarė.

- Turėtumėt žinoti ir tai, kad avarija buvo suplanuota. Stabdžiai buvo sugadinti tyčia. - pareiškė.

- Kažkas bandė juos nužudyti? - susiraukiau.

Mafijos pasaulyje būna visko, tačiau maniau, kad su tuo mes jau baigėme.

- Ta kalė, neduos mums ramybės iki gyvenimo galo. - suurzgė Z.

Tą pačią akimirką supratau apie ką jis kalba, o Sara tik susiraukė. Tuomet džinsų kišenėje ėmė vibruoti mano mobilusis. Žvilgtelėjau į jį, ten švietė Perrie's vardas.

- Paliksiu jus pasikalbėti, grįšiu vėliau. - paskubomis ištariau ir išėjau iš palatos.

Greitai atsiliepiau ir nespėjau pasakyti nė žodžio, kai ji prabilo.

- Mums reikia pasikalbėti. - tarė.

- Nejaugi? - pasišaipiau.

- Nagi, Harry, juk nori padėti Z, ar ne? - nusijuokė.

- Ko tu nori, Perrie? Kodėl negali tiesiog dingti? - atšoviau.

- Laukiu prie ligoninės, ateik ir galėsi viską išsiaiškinti. - numetė ragelį.

- Kalė... - sumurmėjau ir įsikišau mobilų į kišenę.

Galvoje knibždėjo vienintelė mintis - kaip atsikratyti Perrie. Tačiau žinojau, kad negaliu nieko daryti viešoje vietoje, visgi ji gudri.

Ilgiau nelaukęs, išėjau iš pastato, akimis ieškodamas blondinės. Netrukus pastebėjau ją, kaip ir ji mane, tuomet ji pasuko už kampo, o aš nusekiau paskui.

Vos pasukau už kampo ir aš, staiga buvau pastumtas prie mūrinės pastato sienos. Susiraukiau, kai pamačiau ryškiai mėlynas akis žvelgiančias į mane ir peilį jos rankose, kuris dabar buvo ties mano kaklu.

- Nejau ketini išžudyt mus visus? - paklausiau.

- Tik tuos, kurie man pavojingi. - atsakė.

- Aš tau pavojingas? Įdomu, kuo? - nesupratau.

- Harry, tu esi vienas iš geriausių Z draugų, manai nežinau, kad galėtum ir nužudyti jei tik jis to paprašytų? - kilstelėjo antakį.

- Kodėl manai, kad Zayn gali man nurodinėti? - atšoviau.

Norėjau ją suklaidinti, kitaip tikrai čia mirčiau, juk negaliu žinoti, kas dedasi jos galvoje.

- Nejaugi? - sutriko.

- Juk aš tavęs neišvijau iš palatos, aš netgi nustebau, kad esi gyva. Ir aš niekada nemėginau padaryti tau kažką blogo. - priminiau.

- Kaip galėjau pamiršti, juk tau patinka Lexi. - nusijuokė ji.

Neneigsiu jos žodžiuose buvo tiesos. Kai tarp manęs ir Lexi šis tas nutiko, tas ryšys niekur neišnyko. Vis dar kažką jaučiu Lexi, tačiau atsisakyčiau to, tik dėl jos laimės, o tai yra Zayn.

- Kodėl esi tokia įsitikinusi, kad man patinka Lexi? Man patinka daugelis merginų. Gal man patinki tu? - palaikiau akių kontaktą.

Man labai pasiseks jei pavyks ją apkvailinti. Šią akimirką padaryčiau bet ką, kad tik visi galėtume likti sveiki ir gyvi.

Perrie akivaizdžiai pasimetė, mano žodžiai ją sutrikdė. Tikriausiai ji niekada negalvojo, kad kažkas dar galėtų ją įsižiūrėti ir be Zayn.

Mergina patraukė nuo manęs peilį ir aš galėjau lengviau atsikvėpti. Tačiau mano galvoje jau buvo numatyti keli žingsniai į priekį, nes aš žinojau, kad moku priversti žmones manimi patikėti. Turėjau tam talentą.

Kai Perrie mažiausiai to tikėjosi, išplėšiau peilį jai iš rankos ir apsukau mus, stipriai priremdamas ją prie mūrinės sienos. Vienu delnu uždengdamas jos burną, o kita ranką, su peiliu, laikydamas ties jos pilvu.

- Suklydai, Perrie, kai manimi patikėjai. Beje, man nereikia Z leidimo, kad nudėčiau tave. - sukuždėjau.

Dabar ryškiai mėlynos, tragiškos akys žvelgė į mane su didžiausia baime, kokią tik esu matęs jos akyse. Tiesa, juk niekas nenorėtų susidurti su mirtimi, ypač Perrie.

Ji suinkštė, tad patraukiau delną nuo jos burnos, prieš tai, žinoma, įspėdamas ją.

- Tik suklyk ir ašmenys smigs tiesiai į tave. - pagrasinau.

- Nežudyk manęs, prašau. - jos balsas drebėjo.

- Sakyk, o tu būtum manęs pasigailėjusi? - nusijuokiau.

- Nuvertinau tave, kitą kartą tokios klaidos nepadaryčiau. - sumurmėjo.

- Kito karto nebus, Perrie, nejau dar nesupratai to?

- Paleisk mane, juk tau tai nieko nekainuos. - bandė įtikinti.

- Kainuos gyvybes mano draugams. Manai būsiu toks kvailas ir paleisiu tave? - susiraukiau.

- Tuomet ko dar lauki? - sutriko.

- Tau reikia gydytis. Esi visiška pamišėlė. - sumurmėjau.

Blondinė tik susiraukė, lyg nesuprasdama apie ką kalbu.

- Aš nežudysiu tavęs, Perrie. Kankinsiesi kitu būdu. - tariau.

Jos akys iš karto nukrypo į maniškes.

- Ką turi omeyje? - išsigando.

- Žmonės visada bijo to, ko nežino, tad kodėl turėčiau sugadinti visą linksmumą, tai išduodamas? - pasityčiojau.

- Harry, prašau. - suverkšleno, kai vėl užčiaupiau jos burną.

Nespėjus jai nė sureaguoti, smeigiau peilio ašmenis tiesiai į jos pilvą. Tuo pat metu, jos akys žvelgusios į manasias, staiga išsiplėtė.

- Tai už Lexi. Ir tau dar teks kankintis už Z taip pat. - sumurmėjau, kai ji galiausiai neteko sąmonės.

Paguldžiau ją ant žemės. Iš kišenės ištraukęs skudurėlį, apvyniojau juo peilį ir išikišau jį į vidinę švarko kišenę, kad niekas jo nepastebėtų ir neliktų jokių įrodymų. Tada pasilenkiau prie blondinės ir paėmiau ją ant rankų. Tegul teatras prasideda...

Ką sumanė Harry dėl Perrie's? Ir kaip visa tai padės jo draugams? Kas laukia Zayn ir Lexi?

Nuomonių & votes.

-Nessa