"Babydoll. Fuck Reality"

Zayn

*Po trejų metų*

- Ačiū, Los Andžele! Jūs nuostabūs!

- Liam šūktelėjo į mikrofoną.

- Grįšime čia kitais metais! - pridūrė Louis.

Po to mes visi nusilenkėme klykiančių gerbėjų miniai ir patraukėme į užkulsius.

- Dar vienas koncertas, huh? - Harry alkūne bakstelėjo man į šoną.

- Yeah. - nusijuokiau.

- Einame užkąsti? - pasiūlė Niall.

- Ni, tu visad galvoji tik apie maistą. - sukrizeno Liam.

- Netiesa! - paprieštaravo.

- Žinoma, tu dar rūpiniesi Luna. - mirktelėjo Louis.

Nusišypsojau dėl mažyčio mūsų ginčo, kuris kaip visad baigiasi gerai.

Trys metai, atrodo tiek nedaug laiko, bet per jį tiek daug įvyko. Vaikinai ir aš tapome pasaulyje garsia grupe "One Direction". Na, taip lengviau neįkliūti farams. Taip, vis dar nepamiršau senų įpročių. Taigi, dabar visi kaip ir laimingi... Niall ir Luna, Harry ir Mia pagaliau susitaikė, Liam ir Dani, o Louis ir El net galvoja apie vestuves. Tiesa, iš grupės vienišiumi likau tik aš. Kodėl? Tai juokinga, bet Pezz išvyko, mat susirado naujų draugių ir manau, paliko mane ramybėje. Keista, kad ji išvyko kaip tik po to, kai išvyko ir Lexi. Kalbant apie ją... Negaliu nieko papasakoti. Trys metai be Lexi Brooks, kuri net nėra Brooks. Tie trys metai leido daug ką suprasti. Tai kvaila, bet dabar manau, kad Lexi buvo tik užgaida, nes nebejaučiu to geismo, kai apie ją galvoju. Tai tikrai kvaila.

- Ei, Z, kur skrajoji? - Harry nutraukė mano mintis.

- Um... Prisimenu senus laikus. - atsakiau atvirai.

H šyptelėjo.

- Eime, antraip Ni bus piktas visą dieną jei negaus maisto, juk pažįsti jį. - nusijuokė.

Linktelėjau ir mes patraukėme į lauką. Neapsiėjome be apsaugos. Geriau pagalvojus, net nuo kulkos nereikėjo tiek apsaugos, kiek nuo gerbėjų. Tai juokinga.

Sėdint jaukiame restorane, mūsų apsauga per daug jau ir nebesaugo. Mat čia aplinka kiek kitokia, labiau stebima kamerų.

- Ir kaip tau šovė į galvą nusipirkti viešbutį?! - Louis iš kažkur grįžęs, tėškė priešais mane laikraščius.

Oh... Kaip greitai sklinda gandai.

- Ar tai šitaip blogai? - klausiau paniuręs.

- Nagi, Tommo, nurimk. Juk kiekvienas galime padaryti kažką spontaniško ir neapgalvoto, tiesa?

- Liam klausiamai žvilgtelėjo į mane.

- Kas?! Aš to norėjau! - pratrūkau ir pakilau iš vietos.

H sugriebė mane už alkūnės ir pasodino atgal į kėdę. Piktai dėbtelėjau į jį.

- Rimtai, Louis, nematau tame nieko blogo. Aš Z pusėje. - Harry užstojo mane.

- Gerai, kas tai per viešbutis? - Louis piktai žiūrėjo į mane.

- "Atlantica" - sumurmėjau.

- Šitas?! - Tomlinson pašoko nuo kėdės. - Tu tikrai nesveikas!

- Dėl Dievo meilės! Mieliau jau būtum suvalgytas savo gerbėjų, nei ramiai sėdėtum čia, ar ne?! - vėl pakilau iš vietos.

- Koks skirtumas! Turėtum taupyti pinigus, o nešvaistyti į visas keturias puses! - Louis atrodė tuoj sprogs iš pykčio.

- Žinai ką? Eik švilpt! - atkirtau ir nužingsniavau į koridorių už restorano ribų.

Visada taip buvo ir bus. Louis niekada nepamirš, kad yra vyresnis. Visad galvoja, kad gali mums vadovauti. Dievaži, juk man jau 25! Aš nebe paauglys ar sumautas vaikas!

Tiesa, viešbučio pirkimas gal ir buvo kiek spontaniška mintis, bet taip tik padidinsiu galimybę prekybai. Taip taip, nepamirštu senų laikų.

Šiaip ar taip, nesigailėjau, kad nusipirkau "Atlantica". Jūs tik pažiūrėkit, kokie čia apartamentai ir privalumai! Viskas aukščiausios klasės!

Tačiau nepaisant viešbučio malonumų, vis dar buvau susierzinęs, todėl net nenutuokiau kur einu, pasiklioviau savo kojomis. Pakėlęs akis supratau, kad esu koridoriuje, kuris šakojosi į šešis takus link kambarių. Be to, koridoriaus gale buvo liftas.

Nuvijau visas piktas mintis šalin ir patraukiau link savo numerio. Tačiau iš už kampo išlindęs asmuo sutrukdė man eiti ir mes susidūrėme. Prieš akis šmėstelėjo šviesūs plaukai ir daugybė popierių. Mergina klyktelėjo ir ėmė rinkti popierius.

- Oi, ne ne ne... - tyliai murmėjo ji.

Papurčiau galvą ir pritūpiau jai padėti.

- Atsiprašau, aš kaltas, nepastebėjau tavęs. - švelniai tariau.

Ji staiga pakėlė akis į mane, o aš akimirkai, tarsi sustingau.

Negali būti...

- Lexi?

- Zayn?