"Babydoll. Fuck Reality"

"Kaip elgtumeisi jei likimas dovanotų progą vėl pradėti viską iš naujo?"

Zayn

Po dušo tiek aš, tiek Lexi nepratarėme nei žodžio. Mačiau, kad ji kažkur nuklydusi savo mintyse, tuomet jos skruostai nusidažydavo švelniai raudona spalva. Tyliai dėl to sukrizenau.

Ji pakėlė akis į mane, bet aš stengiausi ir toliau žiūrėti į paveikslą ant jos kambario sienos, tarsi nei nenujausdamas, kad ji mane stebi.

- Tai kas šiandien įvyko... - ji pradėjo, bet staiga nutilo, lyg ieškodama tinkamų žodžių. - To neturėjo būti. Neturėjau tau sakyti to ką pasakiau.

Susiraukiau ir pažvelgiau į ją. Tikrai? Kas su ja darosi? Jos nuotaika tokia nepastovi.

- Nori pasakyti, kad tau nepatiko ir daugiau to nenorėtum? - paklausiau.

- Ne. Tai yra... - mačiau, kad ji sutriko.

Kilstelėjau vieną antakį laukdamas jos atsakymo.

- Nesu tikra ar gerai elgiamės, Zayn. - atsiduso. - Turiu omenyje, aš su Jake, o tu su Perrie. Nenoriu būti dar vienas tavo žaisliukas.

Kelis kartus sumirkčiojau ir ėmiau juoktis. Ji susiraukė ir piktai dėbtelėjo į mane.

- Tai absurdas, Lexi. Juk žinai, kad man visada buvai, esi ir būsi pirmoje vietoje. Niekada neiškeisčiau tavęs į nieką kitą. - tariau.

Ji švelniai nuraudo, tuomet žvilgtelėjo į mane ir prikando apatinę lūpą.

Oi, velnias... Kiek pasimuisčiau.

- Nori likti? - akivaizdžiai nukreipė temą.

- Jei tu nieko prieš. - šyptelėjau.

Ji vos matomai nusišypsojo.

- Gerai, tik atnešiu tau pagalvę ir antklodę. - pakilo iš savo vietos.

Susiraukiau ir greitai kol ji dar neišėjo, ją sulaikiau. Lexi pažvelgė į mano ranką laikančią jos riešą, o tada į mane. Iš karto paleidau jos riešą.

- Ar galėčiau miegoti su tavimi? - lėtai tariau.

Mačiau kaip jos akys pamažu nusisuko kitur. Ji minutėlę galvojo.

- Gerai, bet daugiau jokio sekso. - įspėjo mane.

Ėmiau juoktis ir iškėliau rankas priešais save, lyg gindamasis.

- Sutinku. - linksmai tariau.

Ji šyptelėjo ir grįžo į lovos. Aš vėl sukritau į sėdmaišį.

- Pameni kaip mes susipažinome? - nejučiomis pratariau.

Lexi kiek sutrikusi pakėlė akis į mane, bet atsakydama nei kiek neparodė esanti pasimetusi.

- Žinoma. - linktelėjo.

- Jei tik būčiau žinojęs, kad taip toli viskas nueis... Velnias, turbūt mielai pakartočiau viską dar kartą. - sukrizenau.

Blondinukė žvelgė į mane aiškiai neslėpdama nuostabos.

- Pasiilgau tavęs, mažyte. - švelniai tariau.

Mačiau kaip ji staiga įsitempė, bet nerūpestinga šypsena bandė viską nuslėpti.

- Tai tušti žodžiai, Z. - tarė.

Mūsų žvilgsniai akimirkai tiesiog susirakino. Tačiau ji nutraukė tą kontaktą.

- Kaip elgtumeisi jei likimas dovanotų progą vėl pradėti viską iš naujo? - netikėtai paklausiau.

- Ką turi omenyje? - kiek nusigando.

- Tai tiesiog klausimas, mažyte. - šyptelėjau.

Ji susiraukė ir atsiduso.

- Nežinau, tikriausiai nebedaryčiau daugelio klaidų, kurias jau padariau. - trūktelėjo pečiais.

- Aš taip pat.

Dėl mano ištartų žodžių, Lexi greitai pakėlė akis į mane.

- Nejau esi padaręs kažką, ko gailiesi? - paklausė.

- Tai daug dalykų, Lexi. Esu padaręs tai ko net nenorėčiau prisiminti, bet tai mano gyvenimo dalis, noriu to ar ne. - stebėjausi savo atvirumu.

- Ar aš esu viena iš tų klaidų? - tyliai paklausė ir vėl.

Papurčiau galvą.

- Ne. Tu esi tai ko man trūko. Tu mane pakeitei, Lexi.

Ji nelinksmai nusijuokė ir papurtė galvą.

- Juk negali taip būti, kad kalta tik aš. - tarė, tarsi garsiai kalbėdamasi su savimi.

Susiraukiau. Kas čia per velnias?

- Dėl ko tu kalta? - atsargiai paklausiau.

Ji pažvelgė į mane ir užsikišo užkritusią plaukų sruogą už ausies.

- Kad tave įsimylėjau. - tyliai atsakė.

Nustėręs iš karto pakėliau akis į ją.