"Babydoll. Fuck Reality"

"Ir ką tu su manimi darai?"

Zayn

Net nepajutau, kaip greitai žodžiai tiesiog patys paliko mano lūpas. Stengiausi apie tai negalvoti, tačiau mane glumino sutrikusi Lexi.

- Tai aš vienintelė? - susiraukė lėtai ištarusi žodžius.

Linktelėjau. Po Lexi daugiau nei viena kita mergina manęs nebedomina. Noriu tik jos.

Kelias minutes tiesiog tylėjome, vėliau Lexi apsižergė kojomis mano liemenį. Lėtai ją nužvelgiau. Pripažinsiu, kad net nenutuokiu ką ji čia daro. Jos pirštai lėtai ir švelniai nuslydo per mano krūtinę. Stebėjau jos gilias mėlynas akis. Vos atsirado akių kontaktas, Lexi greitai prispaudė savo lūpas prie manųjų.

Ji pamažu stojosi kartu su manimi. Mūsų lūpos neatsiskyrė nei akimirkai. Mums pakilus, atrėmiau Lexi nugarą į sieną. Jos rankos apsivijo mano kaklą, o kojos - liemenį. Pirštai greitai įsivėlė į mano plaukus.

Nesuprantu, ko ji siekia taip elgdamasi? Nejau ji nori patirti orgazmą dar kartą?

Jaučiau, kad nebevaldau savęs, čia tiesiog per daug aistros. Užbaigęs bučinį, lūpomis keliavau jos kaklo įlinkiu.

- Žinau, kad esi pasiruošęs, Z. Padaryk tai dar kartą... - sudejavo.

Iš nuostabos kilstelėjau antakius ir žvilgtelėjau į ją. Jos akyse degte degė aistra. To užteko...

Spustelėjau jos užpakaliuką ir staiga pasistūmėjau į ją. Ji išleido gilią dejonę ir išrietė nugarą. Atlošė galvą ir šiek tiek pravėrė burną. Ėmiau judėti didindamas tempą. Iš kur tas energijos antplūdis?

- Nagi, mažyte... - švelniai sukuždėjau jai į ausį.

Ji pažvelgė man į akis ir nieko nelaukdama sujungė mūsų lūpas. Pagilinau bučinį.

Abu giliai kvėpuodami stovėjome prie sienos. Jaučiausi kiek išsekęs. Suglaudžiau mūsų kaktas.

- Ir ką tu su manimi darai? Aš negaliu be tavęs nei sekundės. - sušnabždėjau.

Nejučiomis jos kūnas įsitempė ir ji išsprūdo man iš glėbio. Nieko nesivaržydama nuėjo prie spintos ir radusi chalatą, jį apsivilko. Pasinaudojau proga ir užsitempiau apatinius bei džinsus. Tuomet sugriebęs savo marškinius, nusekiau paskui Lexi.

- Kodėl vengi pokalbio su manimi, Lexi? - paklausiau.

Padėjusi tuščią stiklinę ant spintelės, ji atsisuko į mane.

- Aš tik norėjau atsigerti. - patrūkčiojo pečiais.

Sukrizenau. Rimtai? Ar ilgai ji dar žais su manimi?

- Pripažink, tu bijai būti su manimi, Lexi. Galiu prisiekti, kad tavęs tikrai neįskaudinsiu, bet tu laikydamasi tik savo kvailų principų vėl nepatikėsi! - pratrūkau.

- Gana, Malik! - suriko. - Eik lauk. Dabar pat. - griežtai ištarė.

- Nejau manai, kad išeisiu? - susiraukiau, neslėpdamas susierzinimo.

Ji tik papurtė galvą ir piktai dėbtelėjo į mane.

- Po galais, nejau taip sunku tiesiog palikti mane ramybėje?! - atsiduso.

- Aš neišeisiu, Lexi, o jei ir išeičiau žinau, kad maldautum manęs sugrįžti. - pašaipiai šyptelėjau.

Mačiau kaip ji sustingo, tarsi būtų gavusi skaudų antausį. Jos akys trumpai žvilgtelėjo į mane, o tada ji nusuko žvilgsnį.

- Išeik. - tarstelėjo ji.

Daugiau nieko netardamas apsisukau ir išėjau iš virtuvės. Apsivilkau marškinius ir greitai užsisagsčiau sagas. Eidamas prie durų pasijaučiau keistai, todėl atsigręžiau atgal. Mano akys trumpam susitiko su ryškiai mėlynomis akimis, kai Lexi tiesiog šoko man į glėbį, aš ją prilaikiau. Ji suglausdama mūsų lūpas privertė mane atsiremti į duris.

Sunkiai gaudydami kvapą žvelgėme vienas kitam į akis.

- Kodėl? Kodėl neleidai man išeiti? - vis dėlto paklausiau.

Ji lengvai papurtė galvą.

- Tu teisus, Zayn. Aš geidžiu tavęs. Tik tavęs. - tyliai pratarė.

Šokiruotas žiūrėjau į ją ir mėginau suprasti jos ištartus žodžius. Tačiau man buvo nesuvokiama kaip greitai ji pasikeitė. Kas privertė ją persigalvoti?

- Ar tu tuo tikra? - atsargiai paklausiau.

- Tu abejoji? - ji susiraukė.

O jei tai dar vienas klastingas jos žaidimas? Juk jau spėjau įsitikinti, kad Lexi Brooks toli gražu nėra "dovanėlė". Kita vertus, kodėl negalėčiau surizikuoti?