"Babydoll. Fuck Reality"

"Tai tik įspėjimas"

Zayn

Praėjo jau kelios dienos, kai Lexi neatsako nei į vieną mano skambutį ar žinutę. Ji net neįsileidžia manęs į savo namus.

Nesuprantu, kas jai pasidarė? Nejau viskas tik dėl to, kad paskutinį kartą, kai Lexi man skambino, šalia manęs buvo Mia? Juk tai absurdas, mes visiškai nieko nedarėme. Tas bučinys buvo tik vienas ir nieko nereiškė, juolabiau Lexi to net nematė. Tiesa yra ta, kad būtent tada, kai Lexi man paskambino, buvau grįžęs į namelį prie jūros, norėjau pasiimti kelis daiktus. Tačiau eidamas koridoriumi, pastebėjau Mia. Ji stovėjo tarpduryje ir vėl riejosi su Harry. Keista, bet be jų, namelyje daugiau nieko nebuvo. Man nepatiko jų ginčai, todėl ketinau jiems padėti, bet Lexi skambutis viską sujaukė...

Tiesa, tuomet neužsiminiau Harry apie Lexi nei žodžio, laukiau kitos progos. Grįžtant prie Lexi, tai manau, ji išgirdo kokią frazę iš Mia'os lūpų ir pagalvojo, kad tai man, nors buvo skirta Harry. Velnias, o gal viskas ne taip? Gal Lexi supyko dėl kažko kito?

- Zayn, kur tu skrajoji? - mano mintis nutraukė įkyrus Perrie balsas.

Tiesa, vis dar nesugebu jos atsikratyti. Ji kaip mažas vaikas, kuris visur mane sekioja. Tai užknisa.

- Ko? - pakėliau akis į ją.

Ji susiraukė dėl mano nemandagaus tono. Tačiau ji niekada nedrįso prikišti man Lexi. Ji žinojo, kad tada sulauktų skaudžių pasėkmių.

- Gal galėtum nuvežti mane į kavinę, kurioje turiu susitikimą? - paklausė.

- Tikrai? Kojas turi, gali nueiti ir pati. - atšoviau.

Paskutiniu metu tapau gana šiurkštus su visais. O jei kas mane sunervindavo, nepasikuklindavau ir gerai užvoždavau.

- Nejau tau sunku mane nuvežti? - piktai sumurmėjo, ieškodama ką apsirengti.

- O tau sunku paprašyti kažkieno kito? - pakėliau antakius.

Ji giliai atsiduso ir atsisuko į mane.

- Tu mano vaikinas, manai man reikia kitų? - atsakė klausimu.

Suurzgiau.

- Įsikalk tai sau į galvą, Perrie! Nors ir gyvename po vienu stogu, tarp mūsų nieko nėra, supratai?! - net nepastebėjau kaip kilo mano balsas.

Blondinė krūptelėjo, bet ji buvo su charakteriu, tad neketino nusileisti.

- Nešauk ant manęs, Malik, antraip aš...

- Ką tu padarysi, Pezz? Pasiskųsi Louis, pusbroliui, broliui, o gal visai giminei? - pasišaipiau.

- Tu nežinai kiek daug aš galiu, Zayn. - atkirto.

- Tu man grąsini? - pakilau nuo lovos ir atsistojau priešais ją.

- Manyk kaip nori. - sumurmėjo ir nusisuko į spintą.

Stipriau sugniaužiau kumščius. Priėjau prie Pezz ir priartėjau prie jos ausies.

- Nežaisk su su ugnimi, Perrie, nes gali skaudžiai nudegti. - lėtai ištariau.

Ji atsisuko į mane ir pastūmė mane nuo savęs. Manau, aš ją suerzinau, gal net įbauginau.

- Nedrįsk man grąsinti, Zayn. - atšovė.

- Tai tik įspėjimas. - pareiškiau ir grįžau prie lovos.

Atsisėdau ant jos ir pasiėmęs savo mobilų ėmiau ieškoti Harry numerio. Visgi tas kelias dienas praleidau čia - namuose ir su niekuo nesimačiau. Netgi niekam neužsiminiau apie tai kas vyko su Lexi. Tiesiog maniau, kad palauksiu tinkamos progos apie tai pasakyti. Manau, dabar pats metas.

Kol rašiau žinutę Harry, nežymiai pakėliau akis į Perrie ir pakėliau antakius. Ji nusisukusi nuo manęs bandė persirengti. Na, ji nesigėdijo prieš mane nusirenginėti, nes jos manymu mes vis dar pora. Tačiau man tas faktas visai nepatiko. Turiu omenyje, man tikrai patiko matyti merginas be drabužių, bet Perrie... Šiuo atveju ji mane erzino.

Todėl pakilau nuo lovos ir išėjau iš kambario. Aišku dar spėjau pamatyti nepatenkintą Pezz žvilgsnį. Ji mat tikėjosi, kad patrauks mano dėmesį. Mintyse nusijuokiau. Kaip tik tada sulaukiau Harry žinutės.

"Visi pas mane namuose, gali atvažiuoti čia jei nori pasimatyti."

Nieko neatrašiau, tiesiog nulipau laiptais žemyn. Įsikišau mobilų į kelnių kišenę ir apsiaviau batus, ant pečių užsimečiau odinę striukę. Sugriebiau automobilio raktelius ir pasisukau link durų, kai mane ir vėl sustabdė blondinės balsas.

- Išeini? - paklausė, nusileisdama laiptais žemyn.

Nužvelgiau ją nuo galvos iki kojų. Ji dėvėjo smėlio spalvos maikutę ir džinsinius šortukus, jos plaukai laisvai krito, uždengdami jos kaklą.

- Yeah? - klausiamai žvilgtelėjau į ją.

Ji norėjo žiotis ir vėl kalbėti, bet aš greitai supratau apie ką bus kalba, todėl ją pertraukiau.

- Gerai, nuvešiu tave į tą sumautą kavinę. - atsidusau.

Jos veide pasirodė šypsena ir priėjusi prie manęs norėjo pakštelėti man į lūpas, bet aš nusisukau, todėl jos lūpos palietė mano skruostą. Ji atsitraukė ir susiraukė, bet nieko nesakė. Po kelių minučių mes jau buvome kelyje...