1.36

(Daina: Birdy - Standing In The Way Of The Light)

Lexi

Nesuprantu, kokio velnio Zayn turėjo užsiminti apie mano šeimą? Ugh...

Kol vyravo šiokia tokia tyla, aš stebėjau Zayn. Tiesą sakant, tyrinėjau kiekvieną jo bruožą.

Kas jei aš tikrai jam vėl pasiduosiu? Jei ir vėl būčiau su juo? Ar aš sugebėčiau? O varge... Juk Jake jį nudės jei sužinos kas čia vyko...

Juodukas pakilo iš savo vietos. Aš pažvelgiau į jį.

- Dar nenori miegoti? - paklausė.

Papurčiau galvą ir nusišypsojau. Nors jau temo, dar nenorėjau grįžti į namelį.

- Gerai, aš einu vidun, o tu nebūk čia ilgai, juk tuoj pasidarys šalčiau. - sukrizeno.

Linktelėjau ir jis grįžo į namelį.

Jaučiausi keistai. Galbūt aš net neturėjau sutikti čia atvažiuoti? Kažkodėl manau, kad padariau klaidą... Tiesa, Zayn dabar labai malonus, bet kas bus kai čia atvyks visi kiti? Nemanau, kad Perrie bus patenkinta mane čia matydama ir dar žinodama, kad prabuvau su Zayn čia nuo šiandienos.

Staiga mano mintis nutraukė kažkoks triukšmas namelyje. Krūptelėjau, kai išgirdau Zayn keiksmus. Greitai pakilau nuo kėdės ir palikusi pledą bei puodelį, nuėjau vidun į namelį.

- Zayn? - tariau pastebėjusi jį virtuvėje.

Jis greitai atsisuko į mane.

- O Dieve! - aš ranka užsidengiau burną. - Kaip tai nutiko?

Aš buvau šiek tiek sukrėsta. Zayn kairė ranka kraujavo, o ant grindų mėtėsi šukės.

- Viskas gerai. - jis šyptelėjo, tačiau aš mačiau, kad jam skauda.

- Niekas čia negerai, tu kraujuoji, Zayn. - aš atsargiai priėjau prie jo.

Sprendžiant iš tvarsčių, tepalų, vaistų ir viso kito, kas buvo ant spintelės, jis bandė tvarkyti žaizdą. Aš paėmiau vieną drėgną skudurėlį ir pridėjau prie jo rankos. Zayn kiek šoktelėjo ir suinkštė. Pakėliau akis į jį, o jis į mane. Tą akimirką greitai nuleidau akis prie jo rankos, nes pasijutau kiek nejaukiai.

- Kaip tu susižeidei? - paklausiau vis dar valydama jo žaizdą.

- Aš ieškojau taurių spintelėje, o pasirodo ten "labai tvarkinga", tai visi indai tiesiog ėmė byrėti ant manęs. - nusijuokė.

- Tu kaip mažas vaikas. - juokiausi kartu su juo.

Kol netyčia užkliudžiau jo žaizdą ir jis suinkštė.

- Atleisk. - greitai tariau.

- Niekis. Tik iš kur tu visa tai žinai? - žvilgtelėjo į savo jau sutvarstytą ranką.

- Aš studijavau mediciną šiek tiek. - menkai šyptelėjau ir sudėjau viską į dėžutę.

- Kodėl nebestudijuoji? - paklausė.

Nusukau akis į šoną.

- Aš mečiau studijas. - prasitariau.

- Kodėl? - nustebo.

- Jim pasirodė mano gyvenime ir aš turėjau rinktis. Tuo metu jis man labai patiko ir aš dar nežinojau koks jis iš tiesų... - paaiškinau.

Apsisukau ir atsirėmiau į spintelę. Jaučiau Zayn'ą stebint mane.

- Tuomet kodėl nebandai studijuoti ir vėl? - žiūrėjo į mane.

Nusijuokiau.

- Kokia to prasmė, Zayn? Juk jau praėjo tiek daug laiko. - tariau.

- Bandyti niekas nedraudžia, auksaplauke. - sukrizeno ir bakstelėjo į mano nosį.

Šyptelėjau ir atsisukau į jį.

- Aš tave myliu, Lexi, todėl nenoriu, kad tau kažko trūktų. - rimtai pasakė.

Mano žvilgsnis greitai nuklydo kitur. Negaliu tikėti, kad jis mane myli, juk jis su Perrie. Nejau aš niekada nerasiu to vienintelio?

- Ei, apie ką mąstai? - pamosavo ranka man prieš akis.

Menkai šyptelėjau ir atsitūpiau rinkti šukes. Zayn pasimetęs stebėjo mane. Tada švelniai paėmė mane už rankos ir aš atsistojau priešais jį, su dirbtina šypsena...

- Lexi, kas nutiko? - jo akyse atsispindėjo liūdesys.

Šypsena dingo iš mano veido ir aš nusukau akis kitur. Negaliu žiūrėti į tas akis, kurios permato mane kiaurai. Aš neiškęsiu tos įtampos...

Tačiau Zayn viskas atrodė kitaip... Jis lengvai suėmė mano smakrą ir atsuko mano veidą į savo. Lėtai suglaudė mūsų lūpas. Aš to nenutraukiau, bet vos Zayn atsitraukė, mano skruostais ėmė riedėti ašaros. Nežinau kodėl, bet šįkart man visko buvo per daug, aš palūžau...