1.35

(Daina: Coldplay - The Scientist)

Zayn

Velnias! Viskas taip sumauta!

Lexi pabėgo... Žinau, kad ji įskaudinta. Ji nenori manęs prisileisti, nes bijo vėl mane mylėti. Aš nenoriu, kad ji kentėtų, bet štai, viskas užsibaigia ties Perrie... Jaučiuosi kaltas dėl jų abiejų. Po velnių, anksčiau man nerūpėjo tokie dalykai!

Nusivaliau kelias ašaras ir ėmiau eiti link namelio. Įžengiau į jį ir pamačiau blondinukę, sėdinčią ant žemės, prie sienos. Ji vis dar kūkčiojo. Širdį suspaudė toks vaizdas. Jaučiausi kaltas. Aš nevertas jos ašarų...

Priėjau arčiau ir atsitūpiau, uždėjau ranką ant jos peties. Ji pakėlė akis į mane. Vėl nubraukiau jos ašaras.

- Aš nenoriu, kad tu kentėtum. Neverk, prašau... - šnabždėjau.

Ji papurtė galvą ir jos lūpos greitai palietė manasias. Sutrikau, bet nenutraukiau bučinio. Jis buvo kiek šlapias dėl jos ašarų.

Lexi truputį atsitraukusi pasakė:

- Aš tave myliu, Zayn. - tuomet vėl tęsė bučinį.

Stiprūs jausmai užvaldė mane. Nenorėjau nutraukti to bučinio, bet mes vėl pritrūkome oro. Tada abu atsistojome, aš prirėmiau ją prie sienos ir vėl bučiavau. Ji atsakė tuo pačiu.

Jaučiau jos rankas po savo maike, ji po truputį kėlė ją į viršų. Padėjau jai ir maikė nukrito ant grindų. Aš pašalinau jos palaidinę. Mus užvaldė begalinė aistra...

Greitai užsikėliau ją ant savęs ir paguldžiau ant svetainėje buvusios sofos. Ėmiau glamonėti jos kaklą. Tyli dejonė paliko jos lūpas. Tuomet viskas vyko labai greitai...

Po kiek laiko gulėjau ją apsikabinęs. Prisiminiau ką ji sakė, kai spyriojosi dėl vykimo čia. Tyliai sukrizenau, bet ji tai pajautė ir pakėlė akis į mane.

- Kodėl juokiesi? - paklausė.

- Tu sakei du variantus kas čia nutiks jei važiuosi. Atrodo, tu buvai teisi dėl vieno iš jų. - šyptelėjau.

Ji nuraudo ir paslėpė savo veidą mano krūtinėje.

- Ar mes neturėtume susitvarkyti? - paklausė.

Papurčiau galvą.

- Nebūtina. Šiandien būsime vieni. - pasakiau.

Ji pasimetė.

- Tai tu tyčia taip padarei? - nustebo.

Nusijuokiau ir linktelėjau.

- Norėjau, kad būtume vieni, toliau nuo pažįstamų. Ir buvo verta. - šypsojausi.

Jos veide taip pat pasirodė mažytė šypsenėlė.

- Pasakyk man, kodėl nusprendei duoti man šansą? - paklausiau po trumpos tylos.

- Nežinau... Aš tiesiog nebenoriu būti viena... - nutęsė.

- Tu niekada nepasakojai man apie savo šeimą. Kur ji? - domėjausi.

- Um... Aš buvau įvaikinta, o mano globėjai dabar jau mirę. - tyliai tarė.

Susiraukiau. Ji visiškai viena? Šiuo metu man jos taip pagailo. Ji tiek daug iškentė. Dabar suprantu kodėl ji taip neprisileidžia naujų žmonių ir yra tokia arši.

- Zayn... Tu vienintelis tai žinai. - pratarė nutraukdama mano mintis.

Pažiūrėjau į jos mėlynas akis ir švelniai nusišypsojau, paglosčiau jos skruostą.

- Nesijaudink, aš niekam nesakysiu. - tariau.

Ji menkai šyptelėjo ir nuo grindų sugriebusi mano maikę, ją apsivilko.

- Kur eini? - paklausiau atsisėsdamas ant sofos.

- Į terasą, noriu įkvėpti gryno oro. - atsakė ir nuėjo.

Apsimoviau savo džinsus ir nuėjau į virtuvę. Per langą mačiau Lexi, sėdinčią kėdėje ir žiūrinčią į tolį. Nusišypsojau ir padariau mums arbatos. Eidamas į terasą dar prigriebiau pledą. Lexi akys nukrypo į mane vos atėjau. Padaviau jai puodelį ir ant jos pečių uždėjau pledą, ji atsidėkojo man šypsena. Pats atsisėdau į kėdę šalia jos.

- Klausyk, o tu niekada nebandei ieškoti savo tikros šeimos? - paklausiau.

Ji papurtė galvą.

- Kam? Juk jie mane paliko, aš buvau jiems nereikalinga. - atsakė.

- Nesakyk šitaip, tu to nežinai. Galbūt jie negalėjo tavęs išlaikyti ir nenorėjo, kad gyventum skurde. - svarsčiau.

- Man nerūpi. Pamiršk tai, gerai? - ji žiūrėjo į mane.

Linktelėjau, bet galvojau visai kitaip. Manau, ji turėtų ieškoti savo šeimos, bent jau radusi išklausyti juos.

- O kodėl tu nepasakojai apie savo šeimą? - paklausė ji.

- Tu niekada neklausei. - nusijuokiau.

Ji šyptelėjo ir laukė mano atsakymo.

- Aš turiu tris seseris, mamą ir tėvą. Mama ir sesutės - Bradford'e, o mano tėvas, net nežinau kur. - trūktelėjau pečiais.

- Tai tu vienintelis vaikinas šeimoje?

Linktelėjau.

- Doniya - mano vyriausioji sesuo, o Waliyha ir Safaa - jaunesnės. - tęsiau.

Ji palinksėjo.

- Norėčiau su jomis susipažinti, kada nors. - šyptelėjo.

- Žinoma. - nusišypsojau ir aš.