《FYATT & B. FR (Z.M.)》1.21
Advertisement
1.21
(Daina: Boyce Avenue - Leave Out All The Rest (Linkin Park acoustic cover))
Zayn
- Zayn, nejau tu trenksi merginai? - tai buvo Lexi balsas.
- Ji monstras, o ne mergina! - aš šaukiau, net nežinau kodėl.
- Nešauk ant manęs, aš tau ne kokia kekšė, su kuria gali daryti ką tik panorėjęs! - ji taip pat šaukė.
- O, kokios aistros čia verda. - nusijuokė Alexia.
Viskas, dabar tai jau tikrai užkniso. Sugriebiau ją už plaukų ir patempiau į apačiau. Šįkart man nerūpėjo aplinkiniai, nes tai vėl palietė Lexi...
- Dar bent žodį pasakyk... Tu mirusi. - sušnabždėjau jai į ausį.
- Paleisk mane, man skauda! - sucypė ji.
Pajutau kaip kažkas mane pastūmė ir aš paleidau Alexia. Buvau įsiutęs.
- Po velnių, Zayn, palik ją ramybėje! - šaukė Louis.
- Nesikišk, Tommo! Ji man daug ką skolinga... - su pasišlykštėjimu nužiūrėjau Alexia.
- Nieko aš tau neskolinga ir atsikabink nuo manęs, Malik! - šūkavo ši.
- Ar tikrai neskolinga? - įsikišo El.
- O tu tai patylėk, kale! - atkirto Alexia.
Gerai, man jau gana... Pyktis ir alkoholis mano kūnui daro savo.
Aš išsitraukiau savo pistoletą iš už nugaros, kelnių diržo, ir nusitaikiau į Alexia.
- Ką aš tau sakiau?! - užrėkiau ant jos.
Mačiau didžiulę baimę jos akyse. Ji ėmė drebėti.
- Zayn, nekvailiok, padėk ginklą! - Tomlinson artinosi prie manęs.
Nutaikiau ginklą į jį.
- Užsičiaupk, Louis! Eik prie tos kalės! - pamojau ginklu.
Jis atsitraukė ir paėjo prie Alexia'ios.
Nei Niall, nei Liam, bei merginos už manęs nebandė manęs sulaikyti. Žinau kodėl. Jie taip pat nekenčia Alexia'ios. O Harry tiesiog stovėjo prie Lexi ir neleido jai net artintis prie manęs. Tiesa, dar buvo ir Pezz, bet ji pirmą kartą matė mane tokį įsiutusi, tad net bijojo kažką sakyti.
- Dabar taip, turi penkias sekundes dingti iš šio namo, jei ne, mano ranka nesudrebės nuspausti gaiduką. - žiūrėjau į Alexia.
Advertisement
- Louis, daryk ką nors. - ji paprašė pagalbos.
- Net negalvok, Tomlinson, aš vis tiek ją nudėsiu. - įspėjau jį.
Alexia su baime stebėjo mane kai ėmiau skaičiuoti iki penkių. Ji visa drebėjo, o Louis atsisuko į ją ir tiesiog ją išsivedė iš namo. Jis puikiai žinojo, kad su manimi nejuokaujama.
Akimirkai žvilgtelėjau į El. Ji buvo palūžusi. Ne, aš negaliu visko taip palikti.
Mano reakcija buvo greita. Aš išbėgau į lauką paskui Alexia ir Louis. Dar girdėjau kaip kažkas išlėkė paskui mane.
- Žinai, aš persigalvojau. - sušukau jiems dar nespėjus pasiekti automobilio. - Louis, gali ateiti?
Louis keistai mane nužiūrėjo, bet atsitraukė nuo Alexia ir priėjo prie manęs. Aš uždėjau savo ranką ant jo peties.
- Brolau, tu ką tik smarkiai suklydai. - pasakiau tuo metu kai trenkiau ginklu jam per galvą.
Tomlinson parkrito ant žolės be sąmonės. Alexia sucypė ir atbėgo prie jo.
- Tu, suknistas idiote! Ką tu padarei?! - šaukė ant manęs.
Na jau ne, ji manęs neįžeidinės. Skaudžiai sugriebiau ją už plaukų ir truktelėjau prie savęs.
- Tu tik sumauta kalė, neturi teisės manęs įžeidinėti! - pastūmiau ją ant pievelės.
Ji skaudžiai krito ant jos. Nutaikiau į ją pistoletą.
- Štai dėl ko aš persigalvojau. Tu neišeisi iš čia gyva. - pasakiau jai.
Ji ėmė trauktis toliau nuo manęs, bet tada aš paleidau kulką šalia jos. Ji pradėjo klykti.
- Aš tave įspėjau! Tik sujudėk ir kulka smigs į tavo tuščią galvą! - šaukiau.
- Zayn, stok! Nedaryk to! - balsas už manęs privertė mane suklusti.
Lexi. Štai kas mane vijosi.
- Nesikišk, Lexi! - pasakiau net nežiūrėdamas į ją.
Tuomet pajutau ją visai šalia savęs.
- Prašau, nereikia. Žinau, kad tu gali. - šnabždėjo man į ausį bandydama nuleisti nutaikytą ginklą.
Aš pasidaviau. Per greitai. Pažvelgiau į jos mėlynas tyras akis ir tai mane nuramino.
Advertisement
- Kodėl tu? - aš paklausiau.
Lexi delnu prilietė mano skruostą.
- Tu man rūpi, Zayn. - sušnabždėjo.
Atrodo tai tobula akimirka, bet kažkas turi tai sugadinti. Šiuo atveju Alexia. Kadangi Lexi stovėjo priešais mane, aš mačiau kaip ta kalė pamažu pakilo nuo žemės ir mudviejų žvilgsniai susikirto kai ji ėmė bėgti. Negalėjau šito taip palikti, todėl patraukiau Lexi į šoną ir nusitaikęs nuspaudžiau pistoleto gaiduką.
- Ne! - Lexi sušuko šalia manęs supratusi ką aš padariau.
Mačiau kaip Alexia'ios kūnas susmuko ant žolės, tačiau aš vis dar girdėjau jos skausmo aimanas. Vadinasi aš gerai nepataikiau ir ta kalė dar gyva.
Pykčio vedamas aš ėjau prie tos kekšės. Lexi bandė mane sulaikyti.
- Zayn, prašau, tu nesi toks. Susilaikyk, prašau tavęs. - kalbėjo ji.
- Ne, Lexi, tu manęs nepažįsti. - atsakiau jai kai jau stovėjom prie Alexia'ios.
Ši cypė iš skausmo, nes pataikiau jai į koją. Tačiau baimė vėl atsirado jos akyse kai pamatė mane.
- Aš tau sakiau, kad gyva neišeisi. - tariau.
Nusitaikiau į Alexia, tačiau Lexi mane pastūmė ir užstojo tą kalę.
- Lexi, pasitrauk! - aš suurzgiau.
- Aš žinau kas tu, Zayn. Tu nesi žudikas. - pasakė ji.
Aš papurčiau galvą. Visa tai mane nervina.
- Tu klysti, Lexi. Prisimeni Jim? - tariau.
Ji sustingo vos paminėjau to šunsnukio vardą.
- Jis buvo tik vienas žmogus ir tikras pašlemėkas. Tu negali to daryti antrą kartą.
- Tai nebus antras kartas, Lexi. Aš tau sakiau, kad tu manęs nepažįsti.
Ji papurtė galvą ir priėjo prie manęs. Suėmė mano ranką, kurioje laikiau ginklą. Ji nutaikė jį į savo širdį.
- Tuomet padaryk tai man, nušauk mane, Zayn. - žiūrėjo į mano akis.
Aš atsitraukiau nuo jos.
- Ar tu pakvaišai, Lexi?! Aš tavęs nežudysiu!
- Nužudyk! Tai tik viena kulka! Nejau tu bijai?
- Tu beprotė! Net nežadu to daryti!
- Puiku, tuomet aš čia ir stovėsiu, nes tu negali jos nužudyti taip pat. - tarė.
- Gerai, man gana... - tariau.
Užsikišau ginklą nugaroje, už kelnių diržo ir greitai sučiupau Lexi riešą, truktelėjau ją prie savęs. Ji atsidūrė mano glėbyje. Tuomet aš greitai persimečiau ją per petį ir ėmiau nešti link savo automobilio.
- Zayn, ką tu po galais darai?! - šaukė ji. - Nuleisk mane ant žemės!
Įsodinau ją į automobilį ir užrakinau jos dureles.
- Zayn, išleisk mane! - ji delnu trankė langą.
Aš nusisukau nuo jos ir pažvelgiau į už kelių metrų, ant žemės vis dar besiraitančią Alexia.
- Šįkart tau pasisekė, kale! - surikau jai ir įsėdau į automobilį.
Telefone sumaigiau greitą žinutę Harry. "Louis kieme be sąmonės, o ta kalė cypia iš skausmo. Z." Ir ją išsiunčiau.
Užvedęs variklį, išvažiavau iš kiemo ir pasukau į kelią...
Advertisement
- In Serial10 Chapters
The Alchemist's Apprentice
Roanoke City: a utopia built upon the pillars of greed and knowledge, ruled under the iron thumb of the Concilium. Only those who stand under the banner of the Bronze Apostate dare to defy them. Our story focuses on Cyril Aumont; an eccentric, up-and-coming alchemist currently making waves within the aristocratic Primis District of Roanoke City. Everything that could be going right for him, has. But his seemingly endless well of luck will soon lead him down a path of discoveries that not even the aptest of alchemists could begin to explain. ‣ Social Media
8 202 - In Serial24 Chapters
The King (Kralyat)
Balhkara – a kingdom once known for its glory and beauty before corruption and exploitation left its people gobbled up by hatred and greed. Twenty years ago, that kingdom lost its last King and since then it had been slowly sinking in an endless pit of abyss. Even though no one knows how the King died and who was responsible for the royal family’s demise – story has it that the late King was betrayed by someone close. One version of the story has it that his second wife was a spy and killed him, then burned his children during the infamous “Palace Accident”. Another version has it that a maid was jealous of the Queen and poisoned the whole family. With time passing, the story twisted further and blurred in with people’s imagination to the point that no one truly remembers the initial version. Interesting enough, one day three hunters from Balhkara receive a mysterious invitation for a private mission to look for a missing person. Upon meeting the employer, they learn that the Prince of Balhkara is still alive. Will they manage to find the Prince? Will that Prince, however, return to his rightful place and restore the glory of Balhkara? A story full with adventures, moral dilemmas that creates an allegory of today’s world and its state. You may notice some chapters are marked with one or more letters. These letters show you the specific quality the chapter is at. Legend of chapter quality as follow: P-ranked: Proofread chapterI-ranked: Illustrated chapterT-ranked: Real-facts chapterF-ranked: Final version
8 213 - In Serial36 Chapters
Vell, the Gluttonous Mirror [HIATUS]
(Loop, END?) When he died, Al's grandfather left behind a mystery: a set of notes describing the creation of...well, Al wasn't quite sure. He knew magic was real, and that his grandfather was not crazy, but his knowledge ended there. Nonetheless, He vowed to complete his grandfather's legacy. Al decided to seek help from an expert. (Pause. Process. Reset.) Al's employer, Bram, is an expert. Probably. Relatively speaking. As a paranormal investigator, he knew a fair bit about magic. Sure, he didn't really comprehend magic's inner workings, but that was understandable: Bram had discovered magic by pure chance. Together, the pair investigate mysteries and urban legends that defy normal explanation. Of course, though they might be clueless, Magicians still walk the earth…and Al’s grandfather left behind more than some dusty notes… Now, if only Al could discover why— (Loop, START.)
8 153 - In Serial27 Chapters
The Grey.
Ami wanders an unfamiliar world. Glimmers of her past come to her in flashes as she tries to understand and cope with the monster that is her own body. After spending years underground in a cryogenic bubble, Ami returns to the surface - now lost in a grimy, dystopian cityscape. Every day the same - surviving during the day, and locking her self away at night. She lives in fear of the monster that takes over her body every time she goes to sleep. She surrenders to the monotony, until one day she sees a girl dancing in the middle of the street... A girl with her face.
8 142 - In Serial39 Chapters
Enigma [Vkook/Taekook]
Kim Taehyung is arrested as a prime suspect for a murder. However, this case is assigned to none other than the chief officer Jeon Jungkook.
8 206 - In Serial34 Chapters
Run To You | Pietro Maximoff [1] ✓
ʀᴜɴ ᴛᴏ ʏᴏᴜ | "I never really enjoyed running, so forgive me if I role my eyes at your speed because Maximoff, you're not that impressive."LOST SOULS SERIES | BOOK 1[MARVEL CINAMETIC UNIVERSE | AGE OF ULTRON]Plot by tinkertaydustBeautiful cover by @yuerise
8 164

