《FYATT & B. FR (Z.M.)》1.21
Advertisement
1.21
(Daina: Boyce Avenue - Leave Out All The Rest (Linkin Park acoustic cover))
Zayn
- Zayn, nejau tu trenksi merginai? - tai buvo Lexi balsas.
- Ji monstras, o ne mergina! - aš šaukiau, net nežinau kodėl.
- Nešauk ant manęs, aš tau ne kokia kekšė, su kuria gali daryti ką tik panorėjęs! - ji taip pat šaukė.
- O, kokios aistros čia verda. - nusijuokė Alexia.
Viskas, dabar tai jau tikrai užkniso. Sugriebiau ją už plaukų ir patempiau į apačiau. Šįkart man nerūpėjo aplinkiniai, nes tai vėl palietė Lexi...
- Dar bent žodį pasakyk... Tu mirusi. - sušnabždėjau jai į ausį.
- Paleisk mane, man skauda! - sucypė ji.
Pajutau kaip kažkas mane pastūmė ir aš paleidau Alexia. Buvau įsiutęs.
- Po velnių, Zayn, palik ją ramybėje! - šaukė Louis.
- Nesikišk, Tommo! Ji man daug ką skolinga... - su pasišlykštėjimu nužiūrėjau Alexia.
- Nieko aš tau neskolinga ir atsikabink nuo manęs, Malik! - šūkavo ši.
- Ar tikrai neskolinga? - įsikišo El.
- O tu tai patylėk, kale! - atkirto Alexia.
Gerai, man jau gana... Pyktis ir alkoholis mano kūnui daro savo.
Aš išsitraukiau savo pistoletą iš už nugaros, kelnių diržo, ir nusitaikiau į Alexia.
- Ką aš tau sakiau?! - užrėkiau ant jos.
Mačiau didžiulę baimę jos akyse. Ji ėmė drebėti.
- Zayn, nekvailiok, padėk ginklą! - Tomlinson artinosi prie manęs.
Nutaikiau ginklą į jį.
- Užsičiaupk, Louis! Eik prie tos kalės! - pamojau ginklu.
Jis atsitraukė ir paėjo prie Alexia'ios.
Nei Niall, nei Liam, bei merginos už manęs nebandė manęs sulaikyti. Žinau kodėl. Jie taip pat nekenčia Alexia'ios. O Harry tiesiog stovėjo prie Lexi ir neleido jai net artintis prie manęs. Tiesa, dar buvo ir Pezz, bet ji pirmą kartą matė mane tokį įsiutusi, tad net bijojo kažką sakyti.
- Dabar taip, turi penkias sekundes dingti iš šio namo, jei ne, mano ranka nesudrebės nuspausti gaiduką. - žiūrėjau į Alexia.
Advertisement
- Louis, daryk ką nors. - ji paprašė pagalbos.
- Net negalvok, Tomlinson, aš vis tiek ją nudėsiu. - įspėjau jį.
Alexia su baime stebėjo mane kai ėmiau skaičiuoti iki penkių. Ji visa drebėjo, o Louis atsisuko į ją ir tiesiog ją išsivedė iš namo. Jis puikiai žinojo, kad su manimi nejuokaujama.
Akimirkai žvilgtelėjau į El. Ji buvo palūžusi. Ne, aš negaliu visko taip palikti.
Mano reakcija buvo greita. Aš išbėgau į lauką paskui Alexia ir Louis. Dar girdėjau kaip kažkas išlėkė paskui mane.
- Žinai, aš persigalvojau. - sušukau jiems dar nespėjus pasiekti automobilio. - Louis, gali ateiti?
Louis keistai mane nužiūrėjo, bet atsitraukė nuo Alexia ir priėjo prie manęs. Aš uždėjau savo ranką ant jo peties.
- Brolau, tu ką tik smarkiai suklydai. - pasakiau tuo metu kai trenkiau ginklu jam per galvą.
Tomlinson parkrito ant žolės be sąmonės. Alexia sucypė ir atbėgo prie jo.
- Tu, suknistas idiote! Ką tu padarei?! - šaukė ant manęs.
Na jau ne, ji manęs neįžeidinės. Skaudžiai sugriebiau ją už plaukų ir truktelėjau prie savęs.
- Tu tik sumauta kalė, neturi teisės manęs įžeidinėti! - pastūmiau ją ant pievelės.
Ji skaudžiai krito ant jos. Nutaikiau į ją pistoletą.
- Štai dėl ko aš persigalvojau. Tu neišeisi iš čia gyva. - pasakiau jai.
Ji ėmė trauktis toliau nuo manęs, bet tada aš paleidau kulką šalia jos. Ji pradėjo klykti.
- Aš tave įspėjau! Tik sujudėk ir kulka smigs į tavo tuščią galvą! - šaukiau.
- Zayn, stok! Nedaryk to! - balsas už manęs privertė mane suklusti.
Lexi. Štai kas mane vijosi.
- Nesikišk, Lexi! - pasakiau net nežiūrėdamas į ją.
Tuomet pajutau ją visai šalia savęs.
- Prašau, nereikia. Žinau, kad tu gali. - šnabždėjo man į ausį bandydama nuleisti nutaikytą ginklą.
Aš pasidaviau. Per greitai. Pažvelgiau į jos mėlynas tyras akis ir tai mane nuramino.
Advertisement
- Kodėl tu? - aš paklausiau.
Lexi delnu prilietė mano skruostą.
- Tu man rūpi, Zayn. - sušnabždėjo.
Atrodo tai tobula akimirka, bet kažkas turi tai sugadinti. Šiuo atveju Alexia. Kadangi Lexi stovėjo priešais mane, aš mačiau kaip ta kalė pamažu pakilo nuo žemės ir mudviejų žvilgsniai susikirto kai ji ėmė bėgti. Negalėjau šito taip palikti, todėl patraukiau Lexi į šoną ir nusitaikęs nuspaudžiau pistoleto gaiduką.
- Ne! - Lexi sušuko šalia manęs supratusi ką aš padariau.
Mačiau kaip Alexia'ios kūnas susmuko ant žolės, tačiau aš vis dar girdėjau jos skausmo aimanas. Vadinasi aš gerai nepataikiau ir ta kalė dar gyva.
Pykčio vedamas aš ėjau prie tos kekšės. Lexi bandė mane sulaikyti.
- Zayn, prašau, tu nesi toks. Susilaikyk, prašau tavęs. - kalbėjo ji.
- Ne, Lexi, tu manęs nepažįsti. - atsakiau jai kai jau stovėjom prie Alexia'ios.
Ši cypė iš skausmo, nes pataikiau jai į koją. Tačiau baimė vėl atsirado jos akyse kai pamatė mane.
- Aš tau sakiau, kad gyva neišeisi. - tariau.
Nusitaikiau į Alexia, tačiau Lexi mane pastūmė ir užstojo tą kalę.
- Lexi, pasitrauk! - aš suurzgiau.
- Aš žinau kas tu, Zayn. Tu nesi žudikas. - pasakė ji.
Aš papurčiau galvą. Visa tai mane nervina.
- Tu klysti, Lexi. Prisimeni Jim? - tariau.
Ji sustingo vos paminėjau to šunsnukio vardą.
- Jis buvo tik vienas žmogus ir tikras pašlemėkas. Tu negali to daryti antrą kartą.
- Tai nebus antras kartas, Lexi. Aš tau sakiau, kad tu manęs nepažįsti.
Ji papurtė galvą ir priėjo prie manęs. Suėmė mano ranką, kurioje laikiau ginklą. Ji nutaikė jį į savo širdį.
- Tuomet padaryk tai man, nušauk mane, Zayn. - žiūrėjo į mano akis.
Aš atsitraukiau nuo jos.
- Ar tu pakvaišai, Lexi?! Aš tavęs nežudysiu!
- Nužudyk! Tai tik viena kulka! Nejau tu bijai?
- Tu beprotė! Net nežadu to daryti!
- Puiku, tuomet aš čia ir stovėsiu, nes tu negali jos nužudyti taip pat. - tarė.
- Gerai, man gana... - tariau.
Užsikišau ginklą nugaroje, už kelnių diržo ir greitai sučiupau Lexi riešą, truktelėjau ją prie savęs. Ji atsidūrė mano glėbyje. Tuomet aš greitai persimečiau ją per petį ir ėmiau nešti link savo automobilio.
- Zayn, ką tu po galais darai?! - šaukė ji. - Nuleisk mane ant žemės!
Įsodinau ją į automobilį ir užrakinau jos dureles.
- Zayn, išleisk mane! - ji delnu trankė langą.
Aš nusisukau nuo jos ir pažvelgiau į už kelių metrų, ant žemės vis dar besiraitančią Alexia.
- Šįkart tau pasisekė, kale! - surikau jai ir įsėdau į automobilį.
Telefone sumaigiau greitą žinutę Harry. "Louis kieme be sąmonės, o ta kalė cypia iš skausmo. Z." Ir ją išsiunčiau.
Užvedęs variklį, išvažiavau iš kiemo ir pasukau į kelią...
Advertisement
- In Serial34 Chapters
Warhammer 40,000: Mind over Matter
Set in the Warhammer 40k universe, but accessible to those unfamiliar with the setting. The Imperium of Man has been fighting the Long War for ten thousand years. It is a war fought simultaneously across thousands of stars and against innumerable enemies. On smoke-filled battlefields and in the cold emptiness of the void the military might of the Imperium stands strong in the face of horrifying foes. It is not a war fought to conquer new lands, or to seize the wealth of enemy nations. It is a war fought to hold what they have, or to regain what they have already lost. The world of Nova Iberia is far from that war and supports the Imperium by sending her finest sons to foreign stars to fight and die as elite commandos in the Imperial Guard. A chance discovery on the corpse of one of these commandos has cast doubts around the world's loyalty, and has drawn the attention of the Imperial Inquisition. The seekers of the Alien, the Heretic and the Daemon have descended upon this peaceful world, and they will not leave it intact. Primaris Psyker Amelia Lafayette was a ward of the state, now bound as an acolyte to the Inquisition in recognition of her telepathic gifts. Inexperienced, and browbeaten by her training, she must adapt to her new circumstances or fall. If she can navigate the tangled webs of heresy, and survive life in the Inquisition, then she may find the opportunity to prove herself worthy of greater authority.
8 835 - In Serial26 Chapters
A Saviour's Endeavour
Roderick 'Matt' Matheson; a soldier born in a world of peace yet haunted by the memories of the dead. A tear opens in his world swallowing dozens of innocents and introducing him to a world of chaos and magic. Armed with the latest of military technology and intense training Matt is one of the few soldiers trusted with a recovery mission to not only recover the lost civilians but also to make contact with the inhabitants of this new world. That was the plan at least, but things rarely go according to plan in a world born of chaos.
8 188 - In Serial18 Chapters
The Last to Log in
In a future where everyone is connected, Eli is an anomaly: born unable to log in. Armed with his latest invention, a synthetic brain, and joined by his state-ordered AI companion he's finally ready to join the rest of the world. On his first login, he's trapped in the fantasy game world of Widesky, and comes face-to-face with the grim truth: the system is controlling his body. Now he'll have to use every exploit, cheat, and hack to get his life back and free his new friends.
8 160 - In Serial22 Chapters
Tales of Nezura
Lavarund is divided between ordinary citizens and necromancers, all ruled mercilessly by the evil King Mozer. Fortunately, the necromancers have a safe haven in the Southeast, most notably their beautiful capital Nezura. Though there are more significant issues at play, an ordinary teenage boy named Maximilian Forrester is just trying to find something he's good at. After struggling to fit in at school, he goes away for a summer to visit his uncle, which will forever change his life trajectory. Maximilian must rapidly mature and forget about fitting in as he'll be called upon to save the world with support from a skeletal velociraptor and a goddess. Planning to post a chapter every 3 days.
8 125 - In Serial13 Chapters
Where is my head, Haro?!
Seth Francis Haro(Whyte Masuda Shig*), an ordinary boy, with ordinary behavior and an unusually beautiful girlfriend. The story takes place around the MC that wants to have a happy life making his father proud and finish with success the school where he goes with his beautiful girlfriend. One day when he is on the way to school something bad happens and everything takes a new form. He wakes up in another world where only talented people can use high tier magic and where many fantastic races are living alongside humans. *Shining P.S.This may not be for you if you get disgusted easily.
8 169 - In Serial19 Chapters
Wiedźmiński chat,czyli Rakowe rozmowy [ZAKOŃCZONE]
To jest chat. Wiedźmiński chat. Chyba nie muszę wam dalej o nim opowiadać.
8 60