1.11

(Daina: Faydee - Can't Let Go)

Lexi

- Ar geriau? - paklausiau nusišypsodama.

Jis alkūnėmis pasirėmė į lovą taip dar labiau išryškindamas savo raumenis.

- Geriau. - atsakė sukikendamas.

Tuomet aš bučiniais nukeliavau per jo presą ir krūtinę, viršun iki jo veido.

- Kodėl tai darai? - paklausė.

Tačiau aš nieko neatsakiau, o tik vėl sujungiau mūsų lūpas. Tada pajutau kaip greitai pasikeitė mūsų pozicija ir Malik atsirado virš manęs. Jis nutraukė bučinį taip mane suerzindamas.

- Tu neatsakei į mano klausimą. - priminė.

- Nežinau, galbūt man tai patinka. - pažvelgiau jam į akis.

- Ar tu su manimi koketuoji? - pakėlė antakį.

- Galbūt. - šyptelėjau.

- Tu žaidi kažkokį žaidimą, tiesa?

- Kodėl taip manai?

- Pirma, tu bandai mane sugundyti, o antra, tai tikrai veikia. - prikando lūpą vėl nužiūrėdamas mano kūną.

Apsilaižiau savo lūpas vos jo akys grįžo prie jų.

- Po velnių, Lexi, nedaryk šitaip. - nusikeikė.

Nusijuokiau.

- Tuomet pasakyk man, kodėl sumušei Jake? - paklausiau.

- Tu rimtai? "Kodėl sumušei Jake?" - nusivaipė.

- Tu tikrai pavydi. - nusijuokiau iš jo.

- Aš nepavydžiu. - rimtai pasakė. - O, ir vau, tu net žinai jo vardą. - pasišaipė.

Susiraukiau.

- Tu pavydi. - pasakiau.

- Visai ne.

- Aš pasakiau faktą, tu tikrai pavydi, juoduk. - sukikenau.

- Juoduk? Kas tai? - susiraukė.

- Tu. - pirštu bakstelėjau į jo nosį.

- Ir ilgai mane taip vadini? - paklausė.

- Iki kol sužinojau tavo vardą, Zayn. - pabrėžiau jo vardą.

- Man tai patinka. - sukikeno.

Nusišypsojau ir delnu vėl paliečiau jo sumuštą skruostą.

- Neskauda? - paklausiau.

- Po tavo bučinių terapijos nebe. - nusijuokė.

Šiek tiek paraudau. Nesitikėjau tokio atsakymo lygiai taip pat kaip ir dar vieno jo bučinio dabar. Tačiau jis mane pabučiavo. Atsakiau į jo bučinį, bet vos jo liežuvis lyžtelėjo mano apatinę lūpą, nežinau kodėl, bet ėmiau ir jam įkandau.

- Auč! Sužvėrėjai. - pasiskundė sukikendamas.

Parodžiau jam liežuvį, o tai jį prajuokino.

- Sakyk, o tu vis dar girtas? - paklausiau visai ne į temą.

- Manau, kad ne. Kodėl klausi? - atsakė.

- Um... Nežinau, šiaip. - patrūkčiojau pečiais.

Žinau, kad rytoj jam bus ne kažką. Juk jis sumuštas ir daug išgėrė.

- O tu nemanai, kad Jake sulaužė tau kelis šonkaulius? Tada būtų suprantama kodėl tau skauda. - pasakiau.

Zayn minutėlę užsigalvojo.

- Gal tu ir teisi, bet išgyvensiu, ne pirmą kartą šitaip. - sukikeno.

- Buvo ir daugiau tokių muštynių? - paklausiau susidomėjusi.

- Buvo. - atsakė atvirai ir nulipo nuo manęs.

Atsisėdau ant lovos, o jis nuėjo prie pirkinių krepšių ir ištraukė butelį tekilos. Keistai jį nužvelgiau.

- Tau dar negana? - paklausiau.

- Nagi, tik vieną butelį, su tavimi. - paprašė.

- Nori mane nugirdyti? - nusijuokiau.

- E, ne. - grįžo ant lovos.

Atidarė butelį ir atsigėrė pirmasis, tuomet davė butelį man. Taip gurkšnis po gurkšnio butelis ištuštėjo ir po jo ėjo dar vienas, kurio mums jau pilnai užteko. Pripažinsiu, kad jau nebesuvokiau ką darau, beje kaip ir Zayn.

Leidau jam glamonėti ir bučiuoti mano pusnuogį kūną. Beje, jis taip pat jau liko tik su apatiniais.

Jaučiau kaip nestipriai jis sukando mano kaklo odą taip išprašydamas tylią dejonę iš mano lūpų.

- Tokia nekalta... - sušnabždėjo man į ausį.

Tuomet jo bučiniai leidosi žemyn mano raktikauliu taip tiesiog degindami mano kūną. Prisitraukiau jį arčiau ir įsisiurbiau į jo lūpas. Jos buvo tekilos skonio ir tokios karštos. Kol bučiavomės jo rankos užklojo mus antklode ir nuslydo mano nugara iki liemenėlės užsegimo, kurį mikliai atsegė, ir mano liemenėlė nuskrido kažkur ant grindų.

Po dar kelių aistringų glamonių neliko ir apatinių. Jaučiau jo gyvačiuką prie pat savęs. Tik tuomet supratau link kur tai veda.

- Zayn, palauk. - sustabdžiau jį kai jis glamonėjo mano kaklą.

- Kas? - pažiūrėjo man į akis.

- Aš... - negalėjau užbaigti, nes viduje jaučiau mažytę baimę tam kas įvyks.

- Tu bijai? - paklausė jis.

Linktelėjau, o jis švelniai nusišypsojo.

- Viskas bus gerai, pasitikėk manimi. - tarė.

- Gerai. - pratariau.

- Tiesiog per daug apie tai negalvok, atsipalaiduok, tai padės.

Vėl linktelėjau ir pasidaviau jo nurodymams.

Po minutėlės pajutau didžiulį skausmą ir JĮ savyje. Netiesa, kad alkoholis numalšina visą skausmą, o gal tiesiog jo reikėjo dar daugiau?

Viena ašara nuriedėjo mano skruostu, Zayn pakėlė akis į mane ir nykščiu nubraukė ašarą.

- Neverk, tuoj praeis. - jis pasistūmėjo giliau ir aš suklykiau.

Tas skausmas atrodė drąsko mane iš vidaus.

- Atsiprašau. - juodukas atrodė nusiminęs.

Norėjau liepti jam viską užbaigti, bet žinojau, kad jis to nedarys, jei iki galo, tai iki galo.

Stipriai sugniaužiau antklodės medžiagą savo delne bijodama dar didesnio skausmo kai jis pasistūmėjo dar giliau, tačiau kažkas pasikeitė. Skausmas mažėjo, o kūnas tiesiog degė ir malonumas paėmė viršų. Dabar įvėliau savo rankas į Zayn plaukus ir jis sujungė mūsų lūpas. Mūsų kūnai ritmingai judėjo ir dejonės užpildė kambarį. Suleidau nagus į jo nugarą taip išprašydama dejonę iš jo lūpų.

Nežinau kiek laiko tai darėm, bet kai baigėm abu buvom išsekę ir šlapi. Žvilgtelėjau į laikrodį kai gulėjau ant Zayn tvirtos krūtinės. Jis rodė 2:12.

- Velnias, jau taip vėlu. - tyliai pasakiau, bet Zayn išgirdo, nes taip pat pažvelgė į laikrodį.

- Oh... Mes taip neblogai "pažaidėm". - sukikeno.

- Nuo kelių? - rimtai į jį pažiūrėjau.

- E, nežinau. - apsimetė kvaileliu.

- Zayn, aš rimtai.

- Gal nuo kokios 1:00, aš tiksliai nežinau. - nusijuokė.

- Dieve šventas, nuo 1:00, ar tu išprotėjai?! - buvau šokiruota.

- Ei, nekaltink manęs, tu tiek pat kalta. Jau kalta. - sukikeno.

Buvau be žado.

- Būtinai reikėjo tų paskutinių žodžių, ar ne? - rimtai tariau.

Jis nusijuokė, o aš vaidinau piktą.

- Nagi, juk aš pajuokavau. - ėmė mane kutenti.

- Liaukis. - ėmiau juoktis.

Jis uždengė mūsų galvas antklode ir aš nieko nemačiau, tačiau pajutau šiltas lūpas ant savųjų...