1.6

(Daina: Dorian - La Tormenta De Arena)

Lexi

Nežinau kas man atsitiko, tačiau tapau nevaldoma...

Arčiau prisispaudžiau prie vaikino kūno, o jo rankos apsivijo mano liemenį. Bučiavomės taip aistringai lyg tai būtų pirmas ir paskutinis kartas. Žinau, taip ir bus, nes net nežadu šito kartoti.

Juoduko viena ranka nuslydo žemiau mano liemens ir atsirado ant mano užpakaliuko. Vaikino ranka šiek tiek jį suspaudė, bet šįkart man tai netrukdė. Galėjau nuspėti, kad jis taip padarys. Nuo užpakaliuko jo ranka slinko žemyn mano šlaunimi, tada jis sugriebė mano koją, jis prilaikė ją ties savo liemeniu ir švelniai ją glostė, kol mes vis dar bučiavomės. Galiausiai mums pritrūko oro ir aš atsitraukiau, o jis paleido mano koją. Uždusę žiūrėjom vienas kitam į akis. Tuomet juodukas nusisuko ir tiesiog išėjo pro užuolaidą. Nesupratau tokio jo veiksmo, bet pasinaudojau proga ir persirengiau į savo rūbus. Išėjau iš kabinos, tačiau vaikino nesimatė. Trūktelėjau pečiais ir patraukiau atgal prie pakabų su drabužiais.

- Ką tokia graži mergina viena veikia šioje parduotuvėje? - išgirdau balsą už savęs.

Ne, tai nebuvo juodukas. Atsisukau į tą vaikiną.

- Aš ne viena. - atsakiau.

- Tai kur tavo draugė ar draugas? - paklausė.

Apsidairiau. Juoduko tikrai niekur nematyti.

- Um... Nežinau, kažkur čia. - atsakiau patrūkčiodama pečiais.

Vaikinas priėjo arčiau manęs ir viena jo ranka netikėtai atsirado ant mano liemens, ir jis prisitraukė mane arčiau savęs.

- Žinai, o tu graži. - pasakė jis.

Bandžiau atsitraukti nuo šio vaikino, bet tuomet ir kita jo ranka atsirado ant manęs. Nurijau seiles. Žadėjau jam trenkti, tačiau man nespėjus to padaryti, čia pasirodė juodukas.

- Turi dvi sekundes patraukti nuo jos savo purvinas rankas, nes kitaip rinksi dantis. - suurzgė.

Vaikinas atsitraukė nuo manęs, bet tik todėl, kad pažvelgtų į juoduką. Jis nusijuokė.

- Kas manai esantis, kad galėtum man kažką sakyti? - suprunkštė.

- Malik, o tu? - paskutinius žodžius ištarė su pašaipa balse.

Vaikino akyse žmėžtelėjo baimė.

- Atsiprašau, aš nežinojau, kad ji tavo mergina. - teisinosi.

- Kitą kartą žinosi, o dabar dink man iš akių, kad tavęs nei nematyčiau.

Vaikinukas tuoj pat pasišalino iš vietos, net nepažvelgdamas į mane. Nustebau dėl to kas ką tik įvyko.

Juoduko žvilgsnis nukrypo į mane. Nežinau kodėl, bet pasijutau keistai. Jis sučiupo mano riešą ir staiga prisitraukė mane prie savęs.

- Kas tas mulkis? - piktai paklausė jis.

- Nežinau, aš jo nepažįstu. - atsakiau.

Vaikino ranka tvirčiau prispaudė mano kūną prie savojo.

- Gerai manęs paklausyk, lėlyte, tu esi mano ir niekieno kito, supratai? - rimtai tarė.

Susiraukiau ir pastūmiau jį nuo savęs.

- Ką čia nusišneki? Aš nesu niekieno ir nepriklausysiu net tau. - išrėžiau.

Jo akys iš karto tapo juodos.

- Tu nežinai su kuo prasidedi, lėlyte. - tarė.

- Tu taip pat dar nepažįsti tikrosios manęs. Manai aš imsiu tavęs bijoti? Nejuokink, gerai? Aš nesu viena iš tų pilkų pelyčių ir manau tu jau spėjai tuo įsitikint, tad nestatyt čia man savo sąlygų, Malik. - atkirtau.

Jo veide atsirado šypsenėlė.

- Bus įdomu. - pasakė kai paėmė mano ranką ir nusitempė prie kasos.

Kol pardavėja skenavo mūsų prekes aš stebėjau savo ir juoduko susikabinusias rankas. Nustebau kai jis ką tik sunėrė mūsų pirštus. Aš greitai pakėliau akis į jį, o jis su kvaila šypsena stebėjo mane. Nusisukau ir tuomet iš jo lūpų pasigirdo tik tylus kikenimas.

Pardavėja pasakė mums mūsų visų prekių sumą ir Malik jau ruošėsi traukti kreditinę, kai staiga man šovusi mintis privertė mane jį sustabdyti. Žinot, jei būčiau jo nesustabdžiusi, galbūt būčiau tapusi laisva.

- Ei, geriau mokėk grynaisiais. - tariau jam.

Jis pažvelgė į mane.

- Kodėl? Juk taip greičiau.

- O tu nepagalvojai, kad mokant kreditine jie greičiau tave suseks? - paklausiau.

Jis susiraukė.

- Žinai, o tu teisi. - tarė išsitraukdamas kelis banknotus ir paduodamas juos pardavėjai.

Nusišypsojau dėl savo teisumo, o tuomet mes išėjome iš parduotuvės. Juodukas paleido mano ranką ir atrakino automobilį. Aš įsėdau vidun, o jis sukrovė prekių maišus į bagažinę, tuomet ir pats įsėdo vidun. Iš vietos ir vėl pajudėjome į kelią.

Automobilyje vyravo tyla, o lauke jau temo. Žiūrėjau pro langą kai automobilis sustojo kažkokioj aikštelėj. Pažiūrėjusi į pastatą esantį priešais, supratau, kad tai motelis.

Atsisukau į Malik, kuris jau ruošėsi išlipti, taigi aš padariau tą patį.

- Ar mes čia apsistosim? - paklausiau, kai jis traukė krepšius iš bagažinės.

- Tik šiai nakčiai, rytoj po pietų išvyksim. - atsakė uždarydamas bagažinę ir užrakindamas automobilį.

Linktelėjau ir nusekiau paskui jį link motelio. Nenorėjau ginčytis, tai būtų beprasmiška.

Priėjom prie registratūros stalo.

- Labas vakaras, kuo galėtume padėti? - paklausė šviesiaplaukė mergina.

- Labas, norėčiau užsakyti kambarį dviems asmenims, Malik pavarde. - tarė juodukas.

- Žinoma, tuoj pažiūrėsiu ar turime laisvų vietų. - tarė imdama kažką tikrinti kompiuteryje.

Aš nuėjau kiek toliau nuo juoduko ir registratūros darbuotojos, nes susidomėjau čia esančiu skelbimu. Jame rašė apie šį motelį ir tai, kad šįvakar čia vyks diskoteka.

- Lėlyte, eime. - tarė Malik.

Atsisukau ir nusekiau paskui jį iki kambario.