Tyliai ir nepastebėti, kartu su Zayn išėję iš ligoninės, grįžome namo. Laimei, mano mama buvo pas mano močiutę. Spėju, man būtų gerokai kliuvę jei ji sužinotų, kad pabėgau iš ligoninės.

Patogiai įsitaisiau ant sofos.

Vis dėlto, aš turiu dar daug ką išsiaiškinti. Tačiau Zayn esant su manimi negaliu nieko padaryti. Reikia kažką sugalvoti.

- Tau ko nors reikia? - Zayn balsas nutraukė mano mintis.

Papurčiau galvą, bet tuomet pati jį sulaikiau.

- Nors, tiesą sakant, reikia. - tariau.

- Taip? - klausiamai žiūrėjo į mane.

Iškėliau rankas į priekį ir galva linktelėjau, kad jis ateitų pas mane. Zayn tyliai sukrizeno ir sukrito ant sofos šalia manęs. Apsikabinau jį ir padėjau galvą ant jo peties.

- Žinai, tu įtartinai miela. - sukikeno žaisdamas su mano rankų pirštais.

- Tau nepatinka, kad aš tokia? - susiraukiau ir pakėliau akis į jį.

Jis tik nusijuokė ir pakštelėjo man į lūpas.

- Man tu patinki visokia, meile. - tarė.

- Naujas žodis tavo žodyne, "meile". - pakartojau sukrizendama.

- Baik, nejau nori, kad vadinčiau tave lėlyte kaip seniau? - bakstelėjo į mano ranką.

- Nebūtinai. - atsakiau.

Jis nusišypsojo ir kažkaip keistai į mane žiūrėjo. Tuomet supratau jo kėslus, bet nespėjau pabėgti. Jis mat sugalvojo mane užkutenti.

- Zayn, liaukis, prašau! - juokiausi, kai jo pirštai bėgiojo ant mano šonų.

- O, nagi, juk tai tik kutenimas. - juokėsi ir jis.

- Baik, prašau! - juokiausi ir kartu verkiau iš to juoko.

Zayn liovėsi mane kutenęs ir prikando lūpą į mane žiūrėdamas. Aš delnu perbraukiau per savo kiek susivėlusius plaukus ir pakėliau akis į jį.

- Velnias, aš taip tavęs noriu, Dia. - sušnabždėjo.

Mano veide atsirado šypsenėlė, o skruostai šiek tiek paraudo. Jis tikriausiai galvoja, kad aš neišgirdau. Todėl nusprendžiau jį kiek paerzinti, juk tai niekam nepakenks, tiesa?

Kadangi Zayn vis dar sėdėjo ant sofos, aš pakilau iš savo vietos ir kojomis apžergiau jo liemenį. Permečiau savo tamsius plaukus į kairę pusę ir pasilenkiau arčiau Zayn. Jis stebėjo mano veiksmus ir prisidėjo prie to. Jo rankos atsirado ant mano liemens ir nuslydo ant užpakaliuko, šiek tiek jį suspaudė. Jo veide žaidė kvaila šypsena. Tuomet aš sujungiau mūsų lūpas. Niekuo nekaltas bučinys greitai peraugo į glamones ir aistrą.

Jaučiau vieną Zayn ranką glostant mano šlaunį, o kitą kylant į viršų mano nugara. Šiek tiek pasijudinau ant Zayn ir sulaukiau tylios dejonės iš jo lūpų. Sukrizenau, o jis atsitiesė nuo sofos atlošo ir ėmė glamonėti mano kaklą, retkarčiais sukąsdamas mano odą ir versdamas mane aimanuoti.

Po dar kelių glamonių jo pirštai atitraukė megztuko užtrauktuką ir greitai pašalino jį nuo mano kūno. Zayn paguldė mane ant sofos ir pakibo virš manęs, vis bučiuodamas. Nesipriešinau jo veiksmams, tiesiog apsikabinau jo kaklą ir prisitraukiau jį dar arčiau.

Pamažu jis atsikratė ir mano kelnių. Man pasirodė kiek nesąžinga, kad aš prieš jį esu tik su apatiniu trikotažu, o jis vis dar su visais savo rūbais. Todėl mikliai sugavau jo maikės kraštus ir nurengiau ją. Delnais perbraukiau per jo raumeningą krūtinę ir presą. Kai jo lūpos vėl glamonėjo mano kaklą, aš susivokiau. Juk šiandien jau mylėjomės... Sandėliuke.

- Ar mes vėl eisime iki galo? - paklausiau vos nesudejuodama, nes Zayn atrado mano silpnąją vietą.

Jis atsitraukė ir pažiūrėjo į mane.

- O tu nenori? - atsakė klausimu.

- Nemanai, kad mes per dažnai tai darome? - vėl paklausiau.

Zayn susiraukė.

- Jei nenori, tai nieko tokio. - tarė traukdamasis, bet sulaikiau jį.

- Nesakau, kad nenoriu. Tik keista, kad taip dažnai mylimės. - pasakiau.

Zayn nusijuokė.

- Meile, juk tai normalu, tiesiog atsipalaiduok ir pasiduok tam. - mirktelėjo.

Šyptelėjau. Kadangi Zayn turėjo ant kaklo grandinėlę, aš švelniai už jos prisitraukiau jį arčiau ir sujungiau mūsų lūpas.

Kai likome be paskutinių rūbų, Zayn užklojo mus pledu, kuris buvo ant sofos atlošo.

Garsesnė dejonė paliko mano lūpas, kai pagaliau pajutau jį savyje. Zayn judėjo savu ritmu ir tai buvo gerai. Aš virpėjau jo glėbyje iš malonumo, kurį jis man teikė. Jaučiausi kaip niekad gerai, netgi pamiršau visas problemas.