Važiavau tikrai greitai ir man nerūpėjo, kad mus gali pagauti farai. Lea'i greitis patiko, tad kol nuvykome į vietą problemų nekilo.

- Lenktynės dar nesibaigė? - paklausiau Ritos vos ją pastebėjau.

- O, koks greitas. Kas ji? - žvilgtelėjo į Lea.

- Dia'os draugė, labiau kaip sesuo. - atsakiau už Lea.

- Oh, aš Rita Caull. - ištiesė ranką.

- Lea Graham. - paspaudė Ri ranką.

Pavarčiau akis.

- Gana pažindintis, kur Dia? - paklausiau.

- Ji vis dar trasoje. Juk pats žinai, kad tai gana ilga trasa, o ir dar kiek kartų reikia ją apvažiuoti. - atsakė.

- Gerai, judvi būkit čia, o aš lekiu. - tariau.

- Kur? - abi paklausė vienu metu.

Sukrizenau dėl to. Visai nepažįstamos, bet nujaučiu, kad jos gerai sutars.

- Ieškoti Dia'os, kur dar daugiau?

- Tu neisi į trasą, net negalvok apie tai. - tarė Rita.

- Kodėl ne? - susiraukiau.

- Todėl, kad visuomet kažkuris iš judviejų nukenčia, kai esat ne poroje lenktyniaudami. - atsakė.

Prunkštelėjau.

- Tau gal priminti? - įsiterpė ir Lea.

- Puiku, palauksiu kol ji užbaigs lenktynes, patenkintos? - atsidusau.

- Gerai, aš einu apsidairyti, o judu niekur nedinkit. - pasakė Ri prieš pasišalindama iš vietos.

- Kokį vardą duosit kūdikiui? - nutraukė tylą Lea.

Atsisukau į ją.

- Žiūrint kas gims. Jei berniukas - Leo, jei mergaitė - Zara. - atsakiau.

- Gražūs vardai. - šyptelėjo Lea.

Šyptelėjau pusę lūpų. Jaučiausi tikru idiotu šiuo metu. Aš neturėjau palikti Dia'os vienos. Atrodo, dabar tikrai teks prašyti Harry, kad ją prižiūrėtų. Tačiau vien jo neužteks.

- Um... Lea, galiu tavęs paprašyti paslaugos? - paklausiau.

Ji linktelėjo.

- Žinau, kad Dia tau brangi kaip sesuo, todėl manau pažįsti ją geriau nei bet kas kitas. Dėl to galbūt padėtum ją prižiūrėti, kad nebūtų daugiau tokių įvykių kaip šis? Be to, tau padėtų ir Harry. - išdėsčiau mintis.

- Tu dar klausi? Aišku, kad padėsiu! Tikrai nenorėčiau, kad jai arba mažyliui kas nors atsitiktų. - tarė.

- Ačiū. - šyptelėjau.

Trumpam vėl įsivyravo tyla.

- O kaip Amy's paieškos? Ką nors sužinojai? - domėjosi.

- Atvirai sakant, nemaniau, kad bus taip sunku ją surasti. - pasakiau.

- Visiškai nieko neradai?

- Kol kas ne. Manau, kad Bri man visko dar nepapasakojo.

- Gerai, vadinasi reikia ją surasti, taip?

- Taip, bet prašau, nesivelk į tai, gerai? - žvilgtelėjau į ją.

- Paklausyk, aš esu ne tik Dia'os, bet ir tavo draugė, Zayn. Jei ta kalė nepasakė tau tiesos gražiuoju, tai aš ją iš jos išpešiu kitokiu būdu. - tarė.

Sukrizenau dėl tokio Lea'os užsispyrimo. Matosi, kad dėl draugų ji padarytų bet ką.

- Tiek to, juk tu tik pabandysi, bet būk atsargi su ja, gerai?

Ji linktelėjo ir tuomet grįžo Rita.

- Ką nors pastebėjai ar sužinojai? - iš karto paklausiau.

- Ramiau, Malik. Tavoji Dia nuo dabar stebima, jeigu jai kas nutiks - mes sužinosime pirmi. - atsakė.

- Gerai bent jau tiek. - atsidusau.

Lea pažiūrėjo į mane, tada į Ritą ir davė man keistą žvilgsnį.

- Um... Rita, ar galėtum palydėti mane į tualetą? Aš nežinau kur jis čia yra. - tarė Lea.

- Gerai, eime. - trūktelėjo pečiais Ri.

Lea dar kartą pažiūrėjo į mane ir jos žvilgsnis dar spėjo žvilgtelėti į mano motociklą. Kai jos dingo, supratau Lea'os planą. Rita neleido man dalyvauti, tačiau Lea mane tam paragino ir davė laisvą kelią dabar. Todėl aš pasinaudosiu šia proga.

Užsėdau ant savo motociklo ir išdūmiau į trasą. Greitai įsimaišiau tarp dalyvių, kad būčiau nepastebėtas. Ir štai dabar galiu pradėti Dia'os paieškas.

Stebėjau visus pralekiančius motociklus kol už akių užkliuvo juodas motociklas. Dia.

Stengiausi privažiuoti prie jos ir bent jau šiek tiek užtikrinti jos saugumą. Stebėjau kitus dalyvius ir mano akys sustojo ties tamsiai mėlynu motociklu. Bri? Mėšlas! Ji ir vėl bandys pakenkti Dia'i. Sumauta kalė!

Teks paleisti Dia iš akių ir neleisti Bri kištis į lenktynes tik vienu būdu... Užstatyti jai kelią.

Pasitaikius progai, greitai susukau savo motociklą ir sustabdžiau tiesiai priešais Bri. Trūko visai ne daug, kad būčiau sukėlęs avariją. Tačiau kam tai rūpi?

- Pusgalvi, traukis iš kelio! - surėkė Bri nulipdama nuo motociklo.

Dabar tamsu, o ir aš su tamsintais akiniais, todėl visai nenuostabu kodėl ji manęs neatpažino.

Nulipau nuo savo motociklo ir nusiėmiau akinius. Mano veide žaidė pašaipi šypsenėlė, kai Bri kūnas įsitempė. Mačiau kaip ji sustingo pamačiusi mane ir nustojo ėjusi artyn manęs. Vietoj to, ji pasisuko į šoną ir ėmė bėgti. Ot kalė...

Mano reakcija buvo greita, todėl pastebėjau kur ji nubėgo ir apėjau tą vietą iš kito galo. Žinojau, kad Bri niekada nesugebėjo gerai pasislėpti.

Vos priartėjau prie jos iš nugaros, greitai sugriebiau jos rankas ir prirėmiau ją prie pastato sienos. O taip, ji nubėgo tiesiai į skersgatvį jei galima šitai taip pavadinti. Tiesiog tai vieta tarp dviejų pastatų. Taip, Bri laimei, niekas kitas jos čia nepastebėtų, aišku, man tai negalioja.

Ji sucypė, bet aš greitai delnu užčiaupiau jos burną. Realiai pasiilgau šito jausmo, kai galiu priversti merginas drebėti iš baimės.

Bri nugara prisiglaudė prie mano krūtinės, kai spaudžiau ją prie sienos.

- Tu tylėsi, supratai? - sušnabždėjau.

Ji linktelėjo ir aš patraukiau savo ranką nuo jos burnos. Perkėliau jos plaukus jai nuo kaklo į kitą pusę. Papūčiau šalto oro ir Bri sudrebėjo. Sukrizenau.

- Žadėjai kenkti Dia'i, ar ne? - paklausiau.

Ji tylėjo, o tai visada reiškė tiesą. Suurzgiau ir dar labiau prirėmiau ją prie sienos. Ji suinkštė.

- Kaip manai, Bri, kas geriau? Prievarta, prievarta ar prievarta?! - mano balso tonas augo ir aš greitai atsukau ją į save.

Jos akys buvo kupinos baimės, o tai man patiko. Ji net neįsivaizduoja su kuo susidėjo...