Po pokalbio, abu nuėjome žiūrėti filmo, kurį rodė TV, vos jį mums įjungus.

Zayn atrodė laimingas, mačiau tai jo akyse. Jis buvo apsikabinęs mane, o aš prisiglaudusi prie jo. Girdėjau jo širdies ritmą, kvėpavimą. Buvo gera jausti jį šalia.

Aš jaučiausi kalta. Mane graužė sąžinė dėl to, kad nepasakiau Zayn apie savo ligą. Žinau kas tai per liga. Pamenu, kad ja sirgo mano teta. Ta liga palauš mane po truputį...

Televizoriaus ekrane pasirodė reklama. Nekreipiau į tai dėmesio, nes šią akimirką nežiūrėjau į TV ekraną, tačiau keli žodžiai privertė mane pakelti akis ir kiek išsigąsti...

- Išjunk tai! - pasakiau Z daug garsiau nei norėjau.

Zayn greitai išjungė TV ir sutrikęs atsisuko į mane.

- Mažyte, kas nutiko? - jis paklausė.

Aš sėdėjau ir nekalbėjau, jaučiausi kiek sukrėsta. Kai pakėliau akis į televizorių, išvydau merginą ligoninės patale, o balsas ištarė "leukemija"... Tai tebuvo žinių reklama, bet ji mane paveikė. Priminė mane...

- Viskas gerai. - pratariau.

- Tuomet kodėl liepei tai išjungti? - paklausė.

- Man nepatinka tokie vaizdai...

- Nežinojau, kad žmonių ligos tave šitaip veikia. - tarė.

Atsisukau į jį. Tie žodžiai iš jo lūpų...

- Tai ne dėl to, tiesiog... Nesvarbu, pamirškime tai. - papurčiau galvą.

- Gerai, nori valgyti? - pasiūlė.

- Ne.

- Miegoti?

- Ne.

- Tuomet ko nori?

- Nežinau... - pakilau nuo sofos.

Išėjau iš svetainės ir apsiaviau batus. Nežinau kodėl, bet išėjau į lauką. Atsisėdau ant lauko laiptelių ir žiūrėjau į gatves, apšviestas žibintų. Taip, lauke jau buvo gerokai tamsu. Po kelių minučių iš dangaus ėmė kristi lietaus lašai.

- Dia, eik vidun, juk lyja. - išgirdau Z balsą tarpduryje.

Papurčiau galvą. Norėjau pasėdi čia dar kelias minutes.

Girdėjau kaip Zayn atsiduso ir po sekundėlės pajutau ant savo pečių jo striukę, o jis pats atsisėdo šalia manęs, apkabino mane. Mano kūną greitai apgaubė šiluma.

Mes sėdėjome po šiokiu tokiu stogeliu, todėl ant mūsų nelijo. Stebėjau kaip greitai asfaltas tampa šlapias. Galbūt aš turėčiau pasakyti Zayn tiesą?

- Kokį vardą duosi mažyliui? - nutraukė tylą Z.

Atsisukau į jį. Jis šyptelėjo.

- Dar negalvojau apie tai. - atsakiau atvirai.

- Jei gimtų berniukas, galėtume jį pavadinti Leo, kaip manai? - pasiūlė.

- Man patinka. - šyptelėjau. - O jei mergaitė?

Jis trūktelėjo pečiais, o aš sukrizenau dėl šito.

- Kas jei tai būtų Amy? Tai gražus vardas, tiesa? - pažiūrėjau į Z.

Šypsena dingo iš jo veido, o žvilgsnis staiga pasikeitė. Jis nusisuko. Sutrikau.

- Tau nepatinka? - paklausiau.

- Ne, tai skamba gražiai, bet nemanau, kad mūsų mergaitei tiktų būtent tas vardas. - žiūrėjo į lietų.

Mano akys įdėmiai stebėjo Zayn, kiekvieną jo veido bruožą. Kažkas ne taip, aš tai matau. Jis kažką slepia.

- O kaip Zara? - pasiūliau kitą vardą.

- Šaunu. - jis atsisuko į mane ir nusišypsojo.

Pakilau iš savo vietos, Z pakėlė akis į mane.

- Eime vidun? - paklausiau.

Jis atsistojo ir dabar aš kiek pakėliau galvą viršun, nes Zayn buvo šiek tiek už mane aukštesnis.

- Nenoriu. - sukrizeno ir jo rankos apsivijo mano liemenį.

- O ko tada nori? - šyptelėjau ir apsikabinau jį per kaklą.

Jo veide pasirodė žaisminga šypsenėlė. Iš nuostabos aš kiek pakėliau antakius. Tuomet Zayn greitai pakėlė mane į orą ir išbėgo ant pievelės, tiesiai į jau smarkesnį lietų.

- Zayn, nuleisk mane ant žemės, juk lyja! - šūkavau kol jis iškėlęs mane į orą, sukosi lietuje.

Mūsų rūbai greitai permirko kiaurai ir Zayn nustojo suktis. Vis dar laikydamas mane ore, jis užsižiūrėjo į mano akis. Aš laikiau savo rankas ant jo pečių, kai jis iš lėto nuleido mane žemyn, tuomet netikėtai susijungė ir mūsų lūpos.

Kai kojomis pasiekiau žemę, mano rankos apsivijo jo kaklą. Zayn prisitraukė mane arčiau, palikdamas vieną savo ranką ilsėtis ant mano liemens, o kitą uždėjo ant mano skruosto. Jo pirštai švelniai perbėgo mano oda, kai mes užbaigėme bučinį. Tai buvo kažkas tobulo ir naujo.

Pakėliau galvą į dangų ir užsimerkiau. Viskas, ko man dabar reikia, yra su manimi.

Atsimerkiau ir išvydau tas rudas akis, kurios žavėjo mane nuo pirmų dienų, kai Zayn ir aš ėmėme bendrauti. Dabar atrodo, kad tada sau melavau. Zayn visada buvo ir bus tas, kurį mylėsiu. Net jei ir liga mane palauš...