Pasigirdo skambutis į duris. Pakilau nuo sofos ir nuėjau jų atidaryti.

- O tu greitas. - nusijuokiau.

- Aš niekada nevėluoju, dėl to taip. - parodė savo baltus dantis Harry.

Įleidau jį vidun ir uždariau duris.

- Jauskis kaip namie. Ką nors gersi? - pasiūliau.

Jis papurtė galvą.

- Nereikia. Tiesą sakant, atėjau rimtai pasikalbėti. - šypsena iš jo veido greitai dingo.

- Gerai, tuomet eime į svetainę. - parodžiau kur eiti.

Patogiai įsitaisiau ant sofos, o Harry ant fotelio, kitapus kavos staliuko.

- Nežinau net nuo ko pradėti. - tarė žvilgtelėdamas į savo rankas.

Pripažinsiu, tai atrodė keista. Kai susitikau su Harry klube ir lenktynėse, jis pasirodė savimi pasitikintis vaikinas, koks dabar tikrai nėra.

Jis giliai atsiduso ir pakėlė savo susirūpinusias žalias akis į mane.

- Aš žinau kas kaltas dėl to, kad patekai į avariją lenktynėse. - galiausiai pasakė.

Susiraukiau.

- Iš kur tu apie tai žinai? - sutrikau.

Juk Zayn greitai mane iš ten išgabeno, tiesa?

- Nesvarbu. Aš tik noriu tave įspėti, kad tai buvo Bri Meison. Ji tyčia taip pasielgė ir patikėk manimi, ji neatsikabins kol tau neatkeršys. Nesuprantu, atrodo taip lyg tu turėtum tai, kas priklauso jai. - susimąstė.

Zayn. Štai ko ji nori. Sumauta kalė. Kai pasveiksiu, aš ją tikrai pakasiu po žeme...

- Tiesa, kaip tavo sveikata? - pasiteiravo.

- Jau nebe taip blogai. - šyptelėjau.

- Šaunu. Um... Aš girdėjau apie Max, ar jis nieko tau nepadarė? - pasiteiravo.

- Ne, bet iš kur tu visa tai žinai? Aš niekam to nepasakojau, visa tai žino tik-

- Rita man papasakojo. - pertraukė mane.

- Tu pažįsti Ri? - sutrikau.

- Taip, mes seni draugai. - sukikeno.

- Oh. - linktelėjau.

- Tu gyveni čia viena? - jis greitai pakeitė temą ir apsidairė.

- Um... Ne. Mano mama dabar išvykusi, bet su manimi būna mano vaikinas. - atsakiau atvirai.

Hm... Kaip keista Zayn vadinti savo vaikinu.

- Tavo vaikinas? - jo antakiai kiek pakilo.

- Taip, bet nesijaudink. Jis nėra labai pavydus. - nusijuokiau.

Harry sukrizeno.

- Mielai su juo susipažinčiau. - tarė.

- Tikrai? Na, jis grįš čia po pietų, su mano geriausia drauge. - šyptelėjau.

- Puiku, tuomet aš pasiliksiu čia ilgiau. - sukikeno.

Su Harry kalbėjomės apie viską. Abu sužinojome, kad turime daug panašumų.

Po pietų išgirdau rakinamas duris. Tikriausiai Zayn ir Lea. Nustebau, kai koridoriuje išgirdau tris balsus, todėl pakilau nuo sofos ir nužingsniavau į koridorių.

- Labas, mieloji. - Zayn iš karto apsikabino mane per liemenį ir pakštelėjo man į lūpas.

- Labas. - sukikenau.

Lea žiūrėjo į mus kiek nustebusi, o šalia jos buvęs blondinas ėmė kikenti. Jo juokas buvo tikrai užkrečiantis. Po minutėlės atsiminiau, kad esu jį jau mačiusi.

- Aš Niall, manau mes dar nepažįstami. - prisistatė blondinas.

Štai kas! Juk tai tas pats airis vaikinas gulėjęs ant mano sofos po vakarėlio mano namuose. Tiesa, jis jau ir Lea'os vaikinas.

- Dia. - šiltai jam nusišypsojau.

Jis linktelėjo.

- Um... Zayn, aš turiu svečių. - atsisukau į juodaplaukį.

- Tikrai? - jo antakiai kiek pakilo.

Linktelėjau, tuomet jis paėmė mane už rankos.

- Tada eime susipažinti. - mirktelėjo.

Sukrizenau dėl tokios itin geros jo nuotaikos.

Lea ir Niall taip pat atėjo į svetainę kartu su mumis.

- Harry? - Zayn kiek susiraukė.

Garbanius liovėsi apžiūrinėjęs mano nuotraukų rėmelius ir atsisuko į mus.

- Zayn? - sutriko ir jis.

- Judu pažįstami? - pasimečiau ir aš.

- Yeah, mes draugai. - prasitarė Harry.

Zayn linktelėjo pritardamas, o Harry žvilgsnis nukrypo į Lea ir Niall, jis nusišypsojo.

- Sveikas, Ni. - tarė garbanius.

- Sveikas. - sukikeno airis.

- Mes draugai taip pat. - greitai paaiškino Harry.

Pažvelgiau į Zayn. Jis papurtė galvą.

- Ne, šitą vaikiną aš matau pirmą kartą, jis Harry draugas, bet aš jo nepažįstu. - nusijuokė.

Visi kartu nusijuokėme taip pat.

Po minutėlės visi kalbėjomės apie nereikšmingus dalykus, šventėme susipažinimą ir tiesiog gerai leidome laiką. Tiesa, Lea vis dar keistai žiūrėjo į mane, nes Zayn pasisodino mane ant savo kelių, tačiau manau ji supranta kas čia vyksta.

Kita vertus, dabar supratau, kad ne tik Rita, bet ir Zayn galėjo papasakoti Harry apie Max. Tačiau apie Bri, manau nežino net Zayn.

- Taigi, Zayn yra tavo vaikinas? - mano mintis nutraukė Harry klausimas.

Linktelėjau.

- Nuo vakar. - pridėjau.

Lea sukikeno.

- Ir kas privertė priimti tokį svarbų sprendimą? - paklausė ji Zayn'o.

Zayn su šelmiška šypsenėle pažiūrėjo į mane. Aš tik papurčiau galvą, numanydama ką jis ruošiasi atsakyti.

- Na, sakykime, kad sulaukiau gero paskatinimo prieš tai. - sukrizeno jis.

Kumštelėjau jį, nes jaučiau, kad mano skruostai nusidažo raudonai.

Visi ėmė juoktis.

- Šelmiai. - pridūrė Harry.

Nustebusi pažiūrėjau į jį. Zayn pakštelėjo man į skruostą, taip gaudamas mano dėmesio.

- Taip, tau teks priprasti, mažyte, nes H tikrai ištvirkęs. - sukikeno Z.

- Aw, tu pavadinai ją mažyte. - sukrizeno Harry.

Keistai į jį pažvelgiau.

- Nežinojau, kad tu mergina. - tariau jam.

Visi prapliupo juokais, o H susiraukė.

- Gerai, už tai ir išgerkime. - pakėlė savo taurę gėrimo Harry.

- O, dabar supratau, tu apgirtęs. - susijuokiau.

Jis lyg įsižeidęs žvilgtelėjo į mane. Tada pajaučiau kažką vibruojant Zayn kišenėje.

- Z, tavo telefonas. - bakstelėjau jam į kišenę.

- Aha. - jis atsistojo kartu su manimi ir pasodino mane atgal ant dar vieno fotelio, o pats nuėjo atsiliepti.

Keista, kodėl jis negalėjo atsiliepti čia? Pakilau nuo fotelio ir žadėjau eiti į koridorių.

- Dia, kur dabar susiruošei? - mane sulaikė Lea'os balsas.

- Um... Į tualetą. - sumelavau.

- Oh. - ji sukrizeno.

Gerai, mes visi jau buvome gerokai padauginę. Pavarčiau akis ir nuėjau į koridorių. Girdėjau Zayn balsą virtuvėje ir negalėjau susilaikyti nesužinojusi kas jam skambina...