《Damn You (Z.M.)》33 dalis
Advertisement
- Atleisk, kitaip negalėjau. - Rita pažiūrėjo į mane kiek apgailestaujančiu žvilgsniu.
Atsitraukiau nuo jos, kai priėjome Zayn'o automobilį.
Malik stovėjo nugara atsirėmęs į savo gražuolę. Taip, aš kalbu apie jo automobilį. Žinau kaip jis juos dievina, ypač sportinius.
Jis numetė cigaretės nuorūką vos mums priėjus. Negalėjau pasakyti kaip jis nusiteikęs, nes nemačiau jo akių. Jas slėpė akiniai tamsintais stiklais.
- Žadėjau tavęs ieškoti, bet atrodo Meison tiesiog sugalvojo pažaisti. - tarė kiek susierzinęs ir atidarė savo automobilio dureles.
- Jis su-
Greitai nutildžiau Ritą jai įžnybdama į ranką. "Auč!" ji pasakė be žodžių, atsisukusi į mane. Aš nusijuokiau dėl šito ir susilaukiau Malik dėmesio.
- Kas čia juokingo? - paklausė atsisukdamas į mus.
- Nieko. - greitai sumurmėjau.
Jis pažiūrėjo į mane lyg į kokią priedurnę. Ir turėtų, juk aš vis dar paveikta narkotikų. Keista, kad jis dar to nepastebėjo. Tačiau dėl to šlamšto mano nuotaika tokia nepastovi. Kad ir dabar, aš nužiūrinėju Zayn ir negaliu liepti sau nustoti tai daryti.
Jis dėvėjo juodus batus, juodus džinsus, juodą maikę ir juodą odinę striukę ir aplamai, atrodo jis tiesiog dievina juodą spalvą. Mačiau, kad jis kiek įsitempęs, todėl jo pirštai greitai perbėgo per jo ir taip susivėlusius plaukus. Jis toks seksualus! Dieve šventas, apie ką aš galvoju?! Lengvai papurčiau savo galvą norėdama atsikratyti "negerų" minčių.
Rita priėjo prie Zayn ir kažką sušnabždėjo jam į ausį. Tuomet jis trumpam pažvelgė į mane ir nusisuko vėl sutelkdamas dėmesį į Ri.
Susiraukiau. Kas čia per paslaptys?
Blondinė atsitraukė nuo Malik ir atsisuko į mane. Ji man šyptelėjo.
- Dar pasimatysime, Dia. - tarė ir grįžo į pastatą.
Ji paliko mane vienu du su Malik. Šūdas.
- Lipk, parvešiu tave namo. - tarė šis ir įsėdo į vairuotojo vietą.
Trūktelėjau pečiais ir įsėdau į automobilį. Pajudėjome iš vietos.
- Max tave paleido, kodėl? - žvilgtelėjo į mane.
Advertisement
- Nežinau. - melavau.
Negalėjau jam sakyti tiesos. O ir šiaip, kodėl turėčiau? Mes ne pora ar kažkokie giminaičiai. Rasiu sprendimą ir pati.
- Tu man meluoji, Dia. - ramiai pasakė žiūrėdamas į kelią.
- Ne. - atsakiau.
Mačiau kaip Zayn kūnas įsitempė ir jo rankos tvirčiau suspaudė vairą, jis giliai įkvėpė ir iškvėpė. Akivaizdu, jis bandė nurimti. Tačiau ko jis taip širsta? Juk tai mano bėdos, ne jo.
- Noriu, kad atsakytum man atvirai, gerai? - užmetė akį į mane.
Aš linktelėjau.
- Ar Meison tave lietė? - paklausė.
Aš kiek sutrikau. Prisimenu ką darė Max, kai suleido man narkotikų. Jei ne Ri, aš tikriausiai būčiau išprievartauta. Dar kartą... Taip, aš vis dar prisimenu Mike Riles.
- Dia, ar tu girdėjai ko aš klausiau? - Zayn sustojo prie mano namų.
- Taip ir ne, Max man nieko nepadarė. - atsakiau norėdama išlipti, bet Zayn sugriebė mane už riešo.
Aš tyliai suinkščiau, tuomet Zayn kiek sumišęs atitraukė savo ranką. Velnias, išsidaviau.
Nieko nelaukus greitai išlipau iš automobilio. Tai buvo neprotingas žingsnis šiuo atveju. Zayn taip pat išlipo ir man nespėjus niekur pabėgti, jis jau buvo mano pusėje. Jis užstojo man praėjimą, o aš tiesiog tempiau Ritos megztinio rankoves žemyn, kad nesimatytų mano nuo virvių sužalotų riešų. Tiesa, Ri bent jau sugebėjo man duoti savo megztuką, nenorėjo, kad sušalčiau.
- Kas tau yra? Kodėl taip reagavai, kai prisiliečiau? - paklausė Zayn.
- Aš pavargusi, leisk man praeiti. - bandžiau praeiti pro jį, tačiau nespėjau net sureaguoti, kai buvau grąžinta prie automobilio.
Mano nugara atsirėmė į dureles, o Zayn buvo taip arti, kad man neliko jokios galimybės pasprukti. Aš nusukau akis į kitą pusę, kai jis atsargiai suėmė vieną mano ranką ir patraukė megztuko rankovę į viršų. Akies krašteliu žvilgtelėjau į jį.
- Tai Max darbas? - paklausė kol kas ramiai.
Lėtai linktelėjau. Jaučiau besikaupiančias ašaras. Dieve, aš pasidariau tokia emocinga.
Advertisement
Keista, kad Zayn nieko nedarė, tiesiog paėmė mane už rankos ir užrakino savo "gražuolę". Tuomet abu nuėjome prie mano namų. Jis atrakino mano namų duris ir kartu su manimi, įėjo vidun. Suvaldžiau visas ašaras ir atsisukau į jį.
- Iš kur tu turi mano namų raktus? - sutrikusi paklausiau.
- Lea paskolino ir aš pasidariau kopiją. - patrūkčiojo pečiais ir nusiavė batus.
- Um... Tu žadi pasilikti? - paklausiau taip pat nusiaudama savo batus.
Jis linktelėjo.
- Nemanau, kad turėtum būti viena. - atsakė.
Pasimečiau. Nuo kada jis tapo tokiu rūpestingu? Tačiau jis negali čia likti. Vos jis pažvelgs tiesiai į mano akis, jis pasius supratęs, kad aš gavau dozę.
- Žinai, tu neprivalai manęs saugoti, turiu omenyje, man viskas gerai. - tariau lėtai eidama į svetainę.
Sukritau ant sofos. Po minutėlės Zayn taip pat atėjo ir atsisėdo ant kavos stalelio, priešais mane, kad galėtų gerai mane matyti.
- Kodėl tu nežiūri man į akis, kai kalbamės, Dia? - paklausė.
Šito ir bijojau labiausiai. Ką man daryti? Aš nenoriu trečio pasaulinio karo tarp Zayn ir Max. Jei Zayn sužinos apie narkotikus, aš to neišvengsiu...
Advertisement
Vagrant — CYBERPUNK / SCI-FI
The Year is 2150, Chicago is ruled by the elite, upper class, and everybody is monitored by government surveillance. Desirae Abernathy is the daughter of a rich congressman who wants all personal and extracurricular augmentations outlawed. In a world of technology, this type of ideology can taint a family name and put hit markers on anybody who wears it proudly. Luckily for Desirae, that type of respect is not in her blood. After a streak of rebellious involvement with minor illegal activities, Desirae finds herself involved with a notorious gangbanger that wants to use her for her father's database of sensitive intel. What was once a relatively innocent exchange turns into a life of stealing, murder, and personal advancements that will turn Desirae’s life on its side. When she dives into the infamous gang, WiredSec, and explores her options as a street criminal, she finds issues within politics, within herself, and war hidden beyond the artificial neural network that could mean the end of her and everything she has ever known.
8 179An Adventure Of Memories
The plants rustled, the birds flew from their resting place in fear, her soft paws landed on the forest floor with stealth, her whiskers twitched with excitement, this was the first time she had actually tried hunting in the forest and not in her own backyard, and she loved it. The twenty dozen smells were so fresh, it was hard not to lose focus. But there was scent that she knew would stop at nothing to get to her, but it didn’t matter, if it were danger…she was undefeatable, if it were a happy and exciting, she would just cherish it. His eyes gleamed in the dark, tonight the forest was acquainted with an unfamiliar scent, his nose picked it up quite quickly, it was alluring almost drawing everything to it, but it said that you should be more wary of it, than anything else. He knew that it would be dangerous to seek the scent to its owner, but it just excited him more. He would stop at nothing to get to it. This is a story about a teen girl and a teen boy, but these two were gifted with extraordinary powers. They’re families were good friends, but if a seedling of doubt were dropped in between, would they go against each other? Would our dear leads stay together and ignore the seedling of doubt? Will their relationship as friends stay like that, bud into a rose, deeper than ever or rot like an apple and make them enemies?
8 114She Who Slays Gods
Tyna Janar will kill the Gods someday. For too long they've controlled, punished and reigned supreme over people's minds and hearts. And soon enough she will find access to the Divine Realm, fight and defeat them all. With a heart full of vengeance and a tongue sharp with wit, she pursues her colossal goal. Unfortunately, she's only mortal. So she'll need plenty of help along the way. Unfortunately not every stranger met becomes an ally and she faces more obstacles than she would have imagined on her path. But if there's one thing Tyna is up for, it's a challenge. And the quest she has chosen for herself is pretty much impossible. Perhaps she will be the first mortal to achieve just that.
8 100Monastis Monestrum
Nearly two hundred and fifty years have passed since the world ended, and humanity, though changed forever by the otherworldly forces that once destroyed the land, lives on. Soldiers of the God-Emperor Aivor have come to the village of Etyslund, seeking out what they believe to be a dangerous cult that could bring a second apocalypse to the world. In this village lives a family, members of the very organization these soldiers came to fight against. The old city, where help might be found, is weeks away, and the Empire's outposts too scattered to gather reinforcements. "I fear that the peace of a new world cannot last forever, for we are not so different from the old humanity as we would like to believe." So warned the scholars of the past. In a new world, where old gods walk again, humanity has changed, but some part of the old world lives on.
8 87Bottled up wishes
The desires of man is unfathomable. Clearly wanting it all, but afraid to even reach out for it. And then there was a boy, a socially inept and akward one at that. Who just happens to stumble upon something when he was trying to find his way home, but little did he know that he was soon going to run for dear life. He's a hapless one. ... Or is he?
8 185Fayre
Melissa Crawford thinks she's just a regular teenage girl. She goes to school. She has friends, boy problems, homework...you know, the typical teenage angst. But she couldn't be more wrong, for Melissa Crawford is not a mortal.Her adoptive mortal mother refused to give her up and hired a witch to erase the enchanting Faery child's memory, not realizing that things aren't that simple.You see, when she was a little girl, Melissa promised herself forever to her Leannan Sidhe (mate), a Fae Prince, and a promise to Fae is sacred. When the Fae Prince comes back to claim what's his, nothing will get in his way."Mortals are so arrogant. So utterly narcissistic to think that they are the only intelligence in this world, to believe their realm is the only realm, their way is the only way. "Many of you believe us fairies only exist in little kids' fairy tales. We are so much more than that. We exist, living in the Realm just a blink away from yours. A few wrong turns in the park or the forest and you're there. We sometimes walk among you, and you're not even aware of it. Believe me, we exist. Across the globe, your kind calls us and our realm by different names...but as William Shakespeare once said- a rose by any other name..."
8 110