Nežinau kiek laiko esu šioje sumautoje vietoje, tačiau atrodo tas mėšlas ima veikti. Jaučiuosi apsvaigusi ir man gana linksma. Aš beveik nesuprantu kas vyksta.

Girdėjau kaip kažkas įėjo pro duris. Tas kažkas atėjo prie manęs ir pakėlė mane nuo grindų. Aš tyliai sukrizenau, net nežinau kodėl.

- Nejau tas šunsnukis suleido tau to mėšlo? - tai buvo Rita.

Linktelėjau ir vėl sukikenau. Rita atsiduso ir atrišo mano rankas. Pripažinsiu, jas velniškai skaudėjo, nes virvės nutrynė mano riešus. Kiek pasitrynusi riešus, tyliai suinkščiau.

- Jie suknisti idiotai. - sumurmėjo Ri.

Ji taip pat nuėmė raištį nuo mano akių ir aiktelėjo, kai atsimerkiau.

- Šventas šūde! Aš tikrai nudėsiu Max, jis neturi teisės taip elgtis! - ji šūkavo.

- Ei, nurimk. - uždėjau savo ranką ant jos peties.

- Kaip galiu nurimti?! Tas pusgalvis suleido tau narkotikų! Jei ne aš jį nudėsiu, tai Malik, kai šitai sužinos! - kėlė skandalą.

Atsikosėjau.

- Um... Gal galėtum apie tai jam nesakyti? Neabejoju, kad Max to nebekartos. - pratariau.

- Tu gal juokauji? Arba tas šlamštas tau susuko smegenis, kas manau faktas. - rimtai žiūrėjo į mane.

- Ne, aš kalbu kaip blaiva. Prašau, nieko jam nesakyk.

- Ar tu pakvaišai? Tu nepažįsti Max, jis gali padaryti bet ką.

- Zayn taip pat. - sumurmėjau prisiminusi mafiją.

Rita suėmė mane už pečių ir lengvai mane papurtė.

- Po velnių, atsibusk, Dia! Max yra daug blogesnis nei Zayn! Zayn niekada neleistų tau to šlamšto!

- Koks skirtumas?! Jie abu vienodi! - atsitraukiau nuo jos.

Kas per velnias? Kodėl aš ant jos šaukiu? Man tai visai nebūdinga.

Delnais pasitryniau veidą ir taip patraukiau susivėlusius plaukus nuo savo veido.

- Eime, Max liepė man tave atvesti. - atsiduso ir sugriebė mane už riešo.

Aš kiek suinkščiau.

- Atleisk. - tarstelėjo ir atleido mano riešą.

Ėjau kartu su ją, nes vis dar skaudėjo koją po avarijos, tačiau norėjau kuo greičiau dingti iš šitos skylės. Mes ėjome kažkokiais tamsiais koridoriais kol priėjome duris. Tuomet Ri atsisuko į mane.

- Aš palauksiu čia, jei kas šauk. - šyptelėjo.

Linktelėjau ir įėjau pro duris.

Max sėdėjo už stalo ir palėlė akis į mane. Jis atrodė kaip koks verslininkas, tik jo rūbai tam visai netiko. Kai jis pakilo iš savo kėdės, greitai jį nužvelgiau. Jis dėvėjo tamsiai mėlynus džinsus, juodą maikę ir raudonus languotus marškinius. Tikrai netinkamas įvaizdis būti verslininku.

- Prisėsk, Diana. - pasakė.

Idiotas, kodėl jis mano, kad gali leisti sau, kreiptis į mane pilnu vardu?

Pavarčiau akis ir lėtai priėjau prie jo stalo, sukritau į kėdę. Tuomet jis vėl atsisėdo.

- Kokio velnio tu mane pagrobei? Nebūtų buvę lengviau tiesiog paskambinti ar kitaip mane susirasti? - prabilau neišlaikiusi.

Jis nusijuokė. Susiraukiau.

- Kas čia juokingo?

- Dabar suprantu, kad Malik visada renkasi to pačio tipo merginas. - pasakė.

- Kokio dar tipo? Apie ką tu čia kalbi? Aš su juo net neturiu jokių ryšių išskyrus mokyklą. - susiraukiau.

- Argi? Tik nesakyk, kad Malik taip ir nepavyko nusitempti tavęs į lovą? - nusijuokė.

- Užsičiaupk ir sakyk, ko nori? - piktai paklausiau.

Jis vėl nusijuokė. Tai jau erzina.

- Noriu, kad man dirbtum. - surimtėjęs pasakė.

- Kuo tiksliau? - pažiūrėjau į jį.

- Būtum mano partnerė. - atsakė.

Sutrikau. Nejau jis tikrai nori išmesti savo sesutę iš žaidimo?

- O kaip Bri? - paklausiau.

- Na, tarkime, kad jai bus šiokios tokios atostogos, todėl ji negalės dalyvauti. - pakilo iš savo vietos.

Susiraukiau. Kokios dar atostogos? Čia grynas sąmokslas.

- Nori išgerti? - pasiūlė eidamas prie mini baro.

- Ne, ačiū, aš negeriu. - atsakiau.

- Neabejoju, kad jei būtų pasiūlęs Malik, tu sutiktum. - tyliai sukikeno.

- Gal nustosi? Manęs ir jo niekas nesieja. Jis man niekas. Tuščia vieta. - pareiškiau pakildama nuo kėdės.

Meison atsisuko į mane su kvaila šypsenėle veide.

- Tu puiki aktorė, Diana, bet nepakankamai gera, kad mane apgautum. - grįžo į savo vietą su stikline brendžio. - Prisėsk.

Atsisėdau atgal į savo kėdę.

- Kodėl vadini mane pilnu vardu? - paklausiau akivaizdžiai pakeisdama temą.

- Taip įdomiau. Man patinka daryti tai, ko kiti negali pakęsti. - gurkštelėjo savo gėrimo.

Jis tikrai nesveikas.

- Kodėl manai, kad tau dirbsiu? - perėjau prie kito klausimo.

- Tu neturi kito pasirinkimo. - atsakė.

- Kaip tai neturiu? - nesupratau.

- Jei nebūsi mano partnere tuomet kentės tavo šeima, draugai, tau mylimi ir brangūs žmonės. - ištuštino brendžio stiklinę.

Nurijau seiles. Jis negali taip elgtis. Jis neturi teisės versti manęs būti jo partnere. Taip nesąžininga.

- Tu negali to daryti. Negali kenkti man brangiems žmonėms. - pareiškiau.

- Tu manęs nepažįsti ir nežinai ką aš galiu. Turi 48 valandas viską apgalvoti ir priimti mano pasiūlymą, Diana. Rita tave išlydės iš pastato ir susitarkime, kad apie šį pokalbį niekam nei žodžio, tikiuosi supranti mane? - žvilgtelėjo į mane.

Linktelėjau. Dabar man rūpėjo tik kuo greičiau iš čia dingti. Jis tikras kvailys jei galvoja, kad sutiksiu su jo pasiūlymu. Aš kažką dar sugalvosiu.

Išėjau iš Max kabineto ir Rita iš karto leido į ją įsikibti, kad galėčiau lengviau paeiti. Mes pajudėjome tamsiais koridoriais tolyn.

- Ką sakė Max? - paklausė.

- Jis nori, kad būčiau jo partnerė. - atsakiau atvirai.

- Ir tu sutikai? - nustojo eiti, taip sulaikydama ir mane.

- Ne.

- Tuomet gerai. - vėl pajudėjome.

- Jis davė man 48 valandas apie tai pagalvoti, bet nesuprantu kokio velnio jis tai padarė jei sakė, kad man mylimi žmonės kentės jei nesutiksiu su jo pasiūlymu. - prasitariau.

- Tai tikrai keista, bet aš tikiuosi, kad tu nežadi sutikti, taip? - ji pažvelgė į mane kai išėjome iš pastato.

- Ne, aš privalau kažką sugalvoti. - atsakiau apsidairydama.

Netoliese matėsi automobilių stovėjimo aikštelė. Joje stovėjo man gerai pažįstamas automobilis. Atsisukau į Ritą.

- Tu paskambinai Zayn? - sumišusi paklausiau.