Pažvelgiau į telefono ekraną. Jame švietė vardas... DIA. Kiek sutrikau, bet atsiliepiau.

- Taip? - tariau.

- Kaip manai, Zayn, ar greitai priprantama prie kokaino? Oi, palauk, juk tu pats vos jo atsikratei. - nusijuokė gerai žinomas balsas.

Mano kraujas tiesiog užvirė.

- Ko nori, Max? - stengiausi valdytis.

- Ko aš noriu? - vėl nusijuokė. - Manau, aš tai jau turiu, ar ne taip? - išgirdau silpną merginos inkštimą.

Galėčiau teigti, kad jai užrišta burna.

- Tu turi Dia? - nurijau gerklėje susidariusį gumulą.

- O kaip tu manai, Malik? - vėl išgirdau inkštimą.

- Neliesk jos! - vos nešaukiau.

- Arba kas? Ateik ir pasiimk, Malik. - numetė ragelį.

Dar pažiūrėjau į telefono ekraną. Greitai rankomis perbraukiau savo plaukus. Negalėjau toks pasirodyti mamai ir sesėms, todėl greitai išėjau pro duris į lauką. Aš buvau velniškai susinervinęs, todėl išsitraukiau cigaretę ir ją prisidegiau, užsirūkiau.

Po minutėlės kieme pasirodė Pezz.

- Zayn, tavo mamai, sesėms ir man neramu dėl tavęs, kas atsitiko? - paklausė ateidama prie manęs. - Palauk, tu vėl rūkai? - susiraukė.

- Po galais, aš nudėsiu tą šunsnukį! - iš visų jėgų paspyriau akmenuką ir šis nuskrido į kitą gatvės pusę.

Perrie krūptelėjo dėl garsaus mano balso tono. Aš numečiau nuorūką ir iš pakelio jau traukiau kitą cigaretę, bet Pezz atėmė iš manęs visą pakelį.

- Nustok rūkyti, juk žinai, kad tai nepadeda! Ir po galais, kas nutiko?! - ji mane aprėkė.

Stovėjau netekęs žado. Ji niekada taip nesielgdavo.

- Tu mane ką tik apšaukei. - pratariau.

- Atleisk, bet turėjau tam pagrindą, o dabar sakyk, kas buvo, kas tau skambino? - ji kiek atsipalaidavo.

- Aš negaliu to pasakyti, tai tik mano reikalas ir būk maloni, grąžink man cigaretes. - atsakiau ir ištiesiau ranką.

- Ne, taip nieko nebus. - papurtė galvą. - Arba tu kalbi, arba tavo taip trokštami laikinos laimės pagaliukai atsidurs kanalizacijoje. - rimtai pasakė.

- Tu juokauji, taip?

- Ne, Zayn, kalbėk arba velnio pagaliukai dings. Žinau kokie jie tau brangūs.

- Negrąsink man, Pezz, tu dar daug ko apie mane nežinai... - rimtai tariau.

- Tikrai? Na, kažkaip aš žinau, kad tu dirbi sumautai mafijai! Iš kur žinau? Tavo tarpe yra žmonių, kurie viską man papasakojo.

- Gerai, leisk tave pataisyti, mieloji, aš nedirbu mafijai, tai ji man dirba. - pasakiau visai nepasimetęs.

- Kas tu per vienas, Zayn? Ką dar tu slepi?

- Tau to žinoti nereikia, Pezz.

- Tai dėl Dia'os? Dėl jos dabar širsti?

- Kad ir dėl jos, koks tau skirtumas, Perrie?! Geriau grįžk į tą savo sumautą Los Andželą ir būk ten kuo tik nori, nes patikėk manimi, man tu nevadovausi! - išrėžiau.

Gerai, dabar aš buvau per daug piktas, kad suvokčiau ką darau ar sakau.

Perrie stovėjo apšalusi, ji neturėjo ką pasakyti.

- Žinai, o tu didesnis idiotas nei maniau! Pasiimk tą savo šlamštą ir kai reikės pagalbos net nebandyk man skambinti! - įsiutusi metė į mane cigarečių pakelį ir apsisuko eiti.

Stipriai užsimerkiau ir atsimerkiau, pakėliau cigarečių pakelį nuo žemės.

- Po velnių, Pezz, palauk! - sušukau jai iš paskos.

Įlėkiau pro duris kaip tornadas. Vis dar buvau piktas. Negaliu patikėti, kad tai vyksta. Aš tiesiog vaikausi merginą!

- Zayn, kas nutiko? - tarpduryje pasirodė Waliyha.

Atsisukau į ją.

- Viskas baigta, Waliyha, aš ir Perrie nebebūsime kartu, tikrai. - piktai pasakiau.

- Dieve, Zayn, kodėl taip kalbi? - kiek nusigando.

- Nesvarbu, kur ji?

- Viršuje.

Nieko daugiau nesakęs užlipau viršun. Pamačiau Pezz koridoriaus gale, tačiau vos ji mane pastebėjo, ji užsirakino mano kambaryje. Velnias.

- Perrie, atrakink duris, prašau. - stengiausi būti malonus.

- Eik šalin, Zayn! - sušuko ji.

- Jei neatrakinsi, aš išlaušiu duris! - įspėjau ją.

- Daryk ką nori!

Viskas, man jau gana. Ruošiausi išlaužti duris, kai Pezz jas staiga atidarė, todėl aš įvirtau tiesiai ant grindų. Perrie iš karto užsidengė burną, kad nepradėtų kikenti.

- Tu gal visai proto netekai?! - aš šaukiau ant jos ir norėjau jai trenkti, bet...

- Zayn? - mane sustabdė tylus balsas.

Atsisukau ir išvydau išsigandusią Safaa. O, varge, į ką aš pavirtau? Nuleidau pakeltą ranką ir giliai įkvėpiau.

- Eik pas mama, Safaa. - pasakė jai Pezz.

Ji paklausė Perrie's ir greitai dingo iš koridoriaus. Pezz atsisuko į mane. Aš jaučiausi sumautai. Nežinau kur tas pusgalvis Max galėjo išsivežti Dia, o dabar galutinai sugadinau viską.

Perrie priėjo prie manęs ir mane apkabino. Kiek sutrikau, bet taip pat ją apkabinau. Pasijutau šiek tiek geriau.

- Atsiprašau. - sumurmėjau atsitraukdamas.

- Nieko tokio, papasakosi kas nutiko? - paguodžiančiai nusišypsojo.

Atsidusau ir prikandau lūpą.

- Dia pagrobė mano priešas. - pasakiau atvirai.

- O, Dieve... - Pezz užsidengė burną. - Ar ji bent sveika?

- Manau, kad taip. Jis neturėtų jos žaloti jei ji jam patinka, tačiau yra kita bėda - kokainas. - atsakiau.

- Kaip suprasti?

- Pameni, kad aš vartojau ir sunkiai tai mečiau?

Ji linktelėjo.

- Taigi, man atrodo tas pusgalvis nori ją pripratinti prie to mėšlo. Juk žinai, kad apdujęs žmogus nesuvokia ką daro.

- Zayn, tuomet negalima laukti, tu privalai jos ieškoti.

- Žinau tai, bet nežinau kur jos ieškoti. Nebent tas idiotas nori mane suklaidinti. Tada aš jį tikrai nudėsiu.

- Nusiramink, nesisiūlau tau padėti jos ieškoti, nes žinau, kad neleisi, bet pažadėk man, kad nesvarbu kas nutiks, tu nežudysi, gerai? - žiūrėjo tiesiai į mane.

- Gerai. - sumurmėjau net nežiūrėdamas į ją.

Žinau, kad toks mano elgesys jai niekada nepatiko.

- Zayn. - ji kreipėsi į mane.

Atsidusau ir pažvelgiau į ją.

- Gerai, Pezz, pažadu jo nežudyti. - pasakiau.

Ji tik nusišypsojo.